Kovas – pirmas pavasario mėnuo, tad galima pradėti sodo atgaivinimo darbus. Rūpestingas šeimininkas atidžiai apžiūri kiekvieną medelį, krūmelį ir dekoratyvinį augalą: ar augalai nenušalę, ar jų nepažeidė graužikai.
Jis taip pat žino, kad vaismedžius reikia genėti iki pumpurų sprogimo. Svarbu nepavėluoti genėti vyšnių, trešnių, abrikosų, persikų, nes jie anksti sukrauna pumpurus. Vynuogių, serbentų, šilauogių, agrastų, aviečių retinimas taip pat reikalauja kruopštumo ir meilės darbui.
Klimatinėms sąlygoms leidus, reikia ruošti žemę darbams. Sugrėbti dar likusius iš rudens lapus, nukritusias šakeles ir žievę. Reikia kuo anksčiau supurenti, kad drėgmė liktų žemei. Saulutei dar labiau sušildžius orą, kovo mėnesio pabaigoje, sodininkas nuriša, nuima, nugrėbia augalų apšiltinimo „paltus“.
Pastebėtas medelių žaizdas apipjausto, dezinfekuoja, aptepa sodo tepalu ir apriša termoizoliacine medžiaga. Pats laikas sodo augalus purkšti nuo kenkėjų ir ligų! Būtina domėtis priemonėmis, rinktis kuo ekologiškesnes.
Kovo mėnesį dienos ir nakties temperatūros smarkiai svyruoja. Dieną kaitina ryškios pavasarinės saulės spinduliai. Kad išvengti žievės nudeginimo, sodininkas nubalina vaismedžių kamienus ir storesnes šakas. Kviečia į sodą ar sodybą paukštelius, įkeldamas jiems inkilus.
Norisi naujų veislių sodinukų (juokais sakoma, kad pas kaimynus už tvoros labai gerai jie dera), pats laikas iškasti duobes ir kovo pabaigoje sodinti žaliuosius pirkinius.
Darbas veja darbą. Medeliams reikia maisto. Tręšia, laisto šeimininkas daugiamečius krūmus, medelius, dekoratyvinius augalus specialiomis trąšomis – augalai atsidėkos gausiu derliumi ar kvapniais žiedais.
Norint pagerinti dirvos gyvybingumą ir aprūpinti reikalingomis maisto medžiagomis, galima tręšti mėšlu, kompostu, žaliosiomis trąšomis, smulkinta uoliena bei cheminėmis trąšomis. Sparčiai populiarėjančiuose ekologiniuose ūkiuose pagrindinė trąšą yra kompostas, gaminamas iš įvairių natūralių medžiagų tam pritaikytose kompostinėse.
Kompostu maitinami ne augalai, bet dirvos mikroorganizmai (svarbiausi dirvos mikroorganizmai – sliekai, kurie aria, vėdina ir tręšia dirvą). Tačiau kompostu patariama tręšti rudenį, kad iki pavasario dirva galėtų jį pasisavinti. Gaminti kompostą galima nuo pavasario, pirmiausia pasigaminus tinkamą kompostinę.
Gero komposto gaminimo taisyklės:
1. Kompostuojamos stambios 20 cm ilgio medžiagos turi būti apatiniame sluoksnyje, smulkesni komponentai – viršuje, nupjauta žolė susmulkinta ir apvytinta.
2. Kompostui reikia sąlyčio su žeme, kad galėtų migruoti dirvos mikroorganizmai.
3. Neturi trūkti gryno oro, nes prasidės puvimas ir nemalonus kvapas.
4.Sluoksniais pabarstyti daržo žemių, jau subrendusio komposto. Tai paskatins brendimo procesą.
5. Galima naudoti virtuvės atliekas: kiaušinių lukštus, kavos nuosėdas, arbatos tirščius, vaisių ir daržovių žieveles. Tinka medžio smulkios pliauskos, skiedros, drožlės, medžių lapai, gyvatvorės šakelės, nupjauta žolė, šiaudai, piktžolės. Buities atliekos: kartonas, laikraščiai, plunksnos, natūralūs siūlai, pelenai. Naminių žolėdžių gyvulių mėšlas.
6. Neleisti komposto krūvai išdžiūti, tačiau ir neperlaistyti jos.
7. Komposto krūvą pridengti šienu, lapais, medvilnės maišais, kad greičiau įkaistų.
Jei oras šiltas, sodo savininkas skuba rūpintis vienomis iš skaniausių uogų – braškių lysvėmis. Kai lazdynų šakos nukara rusvais žirginėliais, atvirame grunte ir po plėvele galima sėti ankstyvąsias daržoves.
Šiltnamio užsodinimas pomidorais, agurkais, paprika – sunkus darbas, bet daržininkui suteikiantis ypatingą malonumą, juk darbo vaisius greitai bus galima skanauti.
Kokios galimos grėsmės sveikatai? Ir kaip jų išvengti?
Pavasario darbus veja vasaros darbai. Žemės darbų mylėtojas tik spėja prakaitą braukti. Nuo kasdieninio darbo maudžia raumenis. Įsimeta nugaros skausmas.
Esant ūmiam stipriam nugaros skausmui, rekomenduojamas lovos režimas. Tačiau jis neturėtų trukti ilgiau nei 1-2 dienos. Šiluma, masažas, tepalas nuo skausmo gali palengvinti nugaros skausmą pirmosiomis dienomis, tačiau tai tik pagalbiniai gydymo metodai. Specialistai rekomenduoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kurie mažina skausmą ir uždegimą bei padeda greičiau grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Darbas, kurio metu reikia sunkiai kelti, stumti ar traukti, ypač susijęs su sukamaisiais judesiais gali sukelti mikrotraumas ir nugaros skausmą. Svarbiausia, ne kiek, o kaip keliate svorį, – toliau moko gydytojai. Atsistokite tiesiai priešais nešulį. Pritūpkite, išlaikydami tiesią nugarą ir pakeltą galvą. Stokitės ir visą krūvį palikite kojoms ir rankoms. Nesukiokite ir nelankstykite juosmens, nes taip galite pakenkti stuburui. Žinoma, kelti per sunkius svorius niekam nerekomenduojama.
Nugaros skausmai dažniau vargina prastos fizinės būklės žmones, kurių silpni nugaros ir pilvo raumenys negali užtikrinti stuburo stabilumo. Treniruoti raumenis rekomenduojama reguliariai ir tolygiai. Antsvoris, nutukimas ar greitas svorio padidėjimas labai padidina krūvį nugaros raumenims ir stuburui ir gali provokuoti nugaros skausmą.
Dažniausiai pirmieji nugaros skausmų epizodai pasireiškia sulaukus 30-50 metų, ir amžiui bėgant jie pasitaiko vis dažniau. Senstant mažėja raumenų elastingumas ir tonusas, mažėja kaulų mineralinis tankis, tarpslanksteliniai diskai tampa ne tokie vandeningi ir ne taip gerai amortizuoja slankstelių judesius.
Gerai išsimiegokite, porą dienų venkite didesnio fizinio krūvio ir vėl daržų lysvės lauks jūsų darbščių rankų.