1. Sodo mikroklimatas ir dirvožemis
Rinkdamiesi vaismedžių ir vaiskrūmių veisles atsižvelkite į sodo mikroklimatą ir dirvožemį. Rytiniuose ir pietiniuose Lietuvos regionuose, kur žiemą daug šalčiau nei prie jūros, nesodinkite jautrių, iš šiltesnių šalių atvežtų augalų, tikėdamiesi, kad gal jie ir išgyvens. Žinoma, Varėnos rajone nektarinai ir persikai augs ir, jei kelios iš eilės žiemos bus šiltos, neiššals, tačiau derės ne visada, nes Pietų Lietuvai būdingos vėlyvos pavasarinės šalnos paprastai „nušienauja“ žiedinius pumpurus ir žiedus. Čia netinka auginti ir vėlyvų žieminių veislių, kurių vegetacija daug ilgesnė. Atslinkus rimtiems šalčiams, vaismedžiai vis dar auga ir nespėja tinkamai pasiruošti žiemai.
Soduose, kuriuose vyrauja nederlingos, lengvos, smėlingos dirvos, nesodinkite į žemaūgius poskiepius įskiepytų vaismedžių, kurie yra reiklūs derlingumui. Ten lengviau įsitvirtins į pusiau žemaūgius ar aukštaūgius poskiepius įskiepyti augalai. Prastesnėje dirvoje jie vis tiek augs žemesni.
2. Tinkama vieta sodinukui
Vieta sodui ar pavieniam vaismedžiui, vaiskrūmiui turi būti parinkta labai kruopščiai, tinkamai paruošta. Nesodinkite augalų skersvėjyje, pavėsyje, nes menkai žydės ir prastai derės, o saulės nepaglostyti vaisiai ir uogos bus nelabai skanūs. Dirva turi būti be piktžolių.
Jei ji nederlinga, rekomenduotina įmaišyti komposto. Per daug netręškite –geriau, jei vaismedžio šaknys adaptuosis prie esamų sąlygų ir ims pačios augti, ieškoti maisto medžiagų. Įsitikinkite, kad augalą sodinate į tinkamą dirvą. Pavyzdžiui, šilauogėms netiks paprasta sodo žemė, nes mėgsta rūgščią. Joms teks iškasti nemažas duobes, įberti rūgščių ir gerai sudrėkintų aukštapelkių durpių.
3. Sodinukai
Pirkite sveikus ir stiprius sodinukus, nes tik tokie gerai prigis ir augs. Jei šakos keistai ištįsusios, vietomis pažeista kamieno žievė, sausi ūglių galiukai, juos iš karto išbrokuokite. Jei perkate sodinuką plikomis šaknimis, įsitikinkite, kad pardavėjas jį iškasė neseniai. Apžiūrėkite šaknis – jos turi būti „apvilktos“ molio ir žemės mišiniu. Tik tokios bus gyvybingos ir greitai prigis naujoje vietoje.
Nepirkite sodinuko, kuris turi kabančias uogas ar vaisius, o žemė pasidengusi samanomis. Jis bus išvargęs, nes vazone augo ne vienerius metus. Sode toks augalas vos vegetuos. Sodinkite tik tiek vaismedžių ir vaiskrūmių, kiek jų vaisių galės suvalgyti ir perdirbti jūsų šeima. Tada neteks sukti galvos, kur dėti arba kam atiduoti perteklinį derlių.
4. Genėjimas po pasodinimo
Naujus vaismedžius ir vaiskrūmius reikia nugenėti. Nesvarbu, kada juos sodinate, svarbiausia – kada genite. Tai daryti reikia ankstyvą pavasarį, kol augalai dar snaudžia. Kitaip sodinukai lėčiau augs, ypač jei žemėje trūks drėgmės. Nenugenėtieji dera vėliau.
5. Lajos formavimas ir šviesinamasis genėjimas
Sistemingai, kasmet, tačiau ne rugsėjo ar spalio mėnesį, kaip klaidingai mano sodininkai, o žiemos pabaigoje, pasibaigus stipriems šalčiams, atliekamas šviesinamasis vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas, formuojamos lajos. Tai daroma, atsižvelgiant į augalo rūšį.
6. Tręškite protingai
Sodindami vaismedžius ir vaiskrūmius pamulčiuokite kompostu. Jaunų, stipriai augančių, bet dar nederančių geriau netręšti. Derančius vaismedžius tręškite kasmet. Puikiai tinka kompleksinės trąšos, ištirpintos vandenyje (greičiau pasisavinamos). Birias trąšas berkite kiek toliau nuo kamieno. Rūgščią dirvą mėgstančias šilauoges tręškite tik joms skirtomis trąšomis.
Neišmeskite nupjautos vejos žolės, ją kompostuokite. Įmeskite dilgėlių – tokiu kompostu mulčiuojami vaismedžiai bus sveiki ir gerai derės. Labai svarbu atminti, kad sodo augalus daug azoto turinčiomis trąšomis paskutinį kartą galima patręšti birželį. Jei tai darysite ir toliau, vaismedžiai ir vaiskrūmiai vis dar sparčiai augs, pailgės vegetacijos laikas, sumažės atsparumas šalčiui ir jie nepasiruoš žiemai.
7. Laistymas
Pasodintus sodinukus laistome gausiai. Dažnai tol, kol jie prigyja. Pavasarį pasodintus kaulavaisinius augalus labai gausiai laistome ir per vasaros karščius. Per sausrą, žydėjimo, vaisių formavimo ir derėjimo metu būtina laistyti ir tuos vaismedžius, kurie yra senesni ir turi gilesnes šaknis. Kur kas geriau dera žydėjimo pradžioje gausiai vandens gavusios vyšnios. Labai drėgmę mėgsta slyvos – jei jos bus laistomos visą sezoną, duos didesnį derlių. Tik neperlaistykite ir neleiskite šaknims mirkti. Šilauoges laistome saikingai, nes jos nemėgsta užmirkusios dirvos. Daugiau vandens reikia iš karto po pasodinimo, uogoms formuojantis ir nokstant.
8. Retinkite užuomazgas
Daugelis sodininkų nerimtai žiūri į vaisių užuomazgų retinimą. Jį atlikti būtina, ypač obelims ir kriaušėms. Užuomazgas retiname birželio antroje pusėje. Jei taip darysime kasmet, vaismedžiai nepramečiuos. Juk užuomazgų retinimo tikslas – palikti tik tiek, kiek augalas gali išmaitinti. Iš paliktųjų susiformuoja dideli, nedeformuoti, gražios prekinės išvaizdos, nusispalvinę vaisiai.
9. Vaisių ir uogų skynimo technika ir terminai
Jei vėlyvųjų veislių vaismedžių vaisius norime saugoti ilgesniam vartojimui, skinti juos turime tam tikru laiku, nepažeisdami. Datas nustatome atsižvelgdami į kalendorinį skynimo laikotarpį (skiriasi pagal veislės ankstyvumą) ir vaisių skonį. Jei nuskinsime per daug sunokusius vaisius, jų ilgai neišsaugosime, teks greitai suvartoti. Skinama rankomis, specialiais įrankiais. Vaisiai nemetami, o dedami į medines ar plastikines dėžutes. Jei vaismedis per aukštas ir sunku nuskinti derlių nuo viršutinių šakų, per artimiausią genėjimą jas patrumpinkite.
10. Kova su ligomis ir kenkėjais
Derliaus gausą ir kokybę dažnai sumažina ligos ir kenkėjai. Didžiausia klaida, kurią daro sodininkai – jie nestebi pirmųjų ligos požymių, pirmųjų kenkėjų. Kuo anksčiau nustatysime, kokia bėda užpuolė, tuo greičiau ir efektyviau su ja kovosime. Labai svarbu laiku atlikti paprastus profilaktinius darbus, pavyzdžiui, rinkti ir naikinti vaisių mumijas, grėbti ir naikinti nukritusius lapus, balinti kamienus. Profilaktinis purškimas tiek cheminėmis, tiek ekologinėmis priemonėmis stabdo ligų ir kenkėjų plitimą.