Pliusas ir minusas kartu
Čia, žinoma, kyla daug klausimų. Ar vienam žmogui tinka skirtingų ženklų motyvacija? Ar ji keičiasi pagal situaciją? Ar ji kinta su amžiumi? Psichinės funkcijos, kurios atspindi pasaulį detalizuotai, dažniau yra pozityvistinės. O kiekvieno žmogaus tam tikros funkcijos yra labiau išvystytos nei kitos.
Pavyzdžiui, asmuo, kurio objektų suvokimas yra gerai išreikštas, dažnai turi silpnesnę intuiciją. Todėl tikėtina, kad jis aiškiai žino, kokio būtent motociklo nori, ir be jokios pagalbos pats išsirenka kokybišką motociklą (detalizuotas pozityvus objektų suvokimas).
Tačiau labai neužtikrintai ir neramiai jaučiasi paklaustas: „Ar nujauti, kuo gali baigtis važinėjimas motociklu?“ Žmogus su stipriai išreikšta pozityvia intuicija gali jam pasakyti: „Nujaučiu, kad iš tavęs išeis puikus motociklininkas“, tačiau prireikus išsirinkti konkretų gerą motociklą gali visiškai sutrikti – jam geriau paprašyti draugo eksperto pagalbos. Taigi vienoje srityje pasireiškia pozityvumas, kitoje – negatyvumas.
Situacija nulemia motyvacijos pobūdį. Pavyzdžiui, kai gresia pavojus gyvybei, daugelis, netgi labai pozityvių žmonių bėga „nuo viso šito siaubo“. Tačiau atslūgus pavojui pozityviu suvokimu ir logika išsiskiriantys žmonės būtinai nueina iš arčiau susipažinti su tuo, kas kėlė pavojų. O negatyviai suvokiantys asmenys dar ilgai sėdi išsigandę ir dar savo vaikus primoko: „Iš namų nosies nekišk.“ Nebent nesėkmių ir pavojų tikimybė taptų minimali ir namie sėdėti jau būtų nebepadoru.
Motyvacija keičiasi ir su amžiumi. Vaikystėje ir paauglystėje įvairiose srityse dažniau pasireiškia „motyvacija link“. Todėl ir suvokimas būna detalizuotas, ir distancija nuo žmonių bei objektų būna maža – į viską žiūrima iš arti. Netikite?
Prisiminkite, kiek namo kaimynų pažinojote, kai buvote pradinėse klasėse, ir kiek pažįstate dabar. Kiek dėmesio vaikystėje skirdavote konkrečiam kiemo akmenukui, gėlytei, vabaliukui ir kiek skiriate dabar? Su metais žmonės darosi atsargesni, pasaulį pradeda matyti labiau apibendrintai, didina psichologinę distanciją ir galų gale pasako: „Na štai, pagyvenome, laikas ir pailsėti.“ Posakis labai apibendrintas, bet pozityvus, tiesa?