Jie sukelia tokius fizinius pojūčius kaip įtampa, diskomfortas, nuovargis: „Mane nuo jo pykina“, „Koks jis bjaurus, negaliu pakęsti!“, „Aš nuo tavęs pavargau“, „Man nuo jūsų skauda galvą“.
Žinoma, čia neapsieinama be emocijų, tačiau galime ir nejausdami didesnių emocijų kažką laikyti atliekomis ar parazitais. Taip norvegų žudikas psichopatas Andersas Behringas Breivikas šaltakraujiškai naikino jaunuolius, nes jie „objektyviai trukdė apvalyti Europą nuo kitataučių“.
Negatyviai suvokdamas žmones, Stalinas naikino „liaudies priešus“, Hitleris – žydus, Serbijos ir Bosnijos lyderiai atlikdavo „etninius valymus“. Panašiai mes žiūrime į unitazo turinį, kurį reikia nuplauti, į šiukšles ar tarakonus, kuriuos naikiname virtuvėje. Arba valgome, kad numalšintumėme alkį, geriame, kad netrukdytų troškulys. Svarbu panaikinti blogą jausmą, o ne siekti gero. Beje, iš naikinimo ir keršto didelio malonumo nebūna.
Ar naikinamus objektus matome detaliai? Ar pastebime individualius skirtumus? Anaiptol. Kariauti būtų neįmanoma, jei vietoj vientisos priešų masės pamatytume atskirus žmones su individualiais likimais. Jie turi būti visi vienodi. Rasistui visi kitos odos spalvos žmonės vienodai šlykštūs. Karo metu priešo kareiviai visi vadinami vienu vardu: „fricai“, „ivanai“, „siauraakiai“ ir pan.
Tai, ką reikia sugriauti, akimirksniu mums virsta „apskritai š...“. Ir kai mus kankina alkis ar troškulys, mes valgome ir geriame bet ką, kas pakliūva po ranka šaldytuve. Tokiu atveju neskiriame, ar tai skanu.
Pozityvus objektų suvokimas skatina ne griauti, o gintis, elgtis konstruktyviai, išlaikyti savo poziciją, rodyti valios stiprumą, ginti savo interesus ir ne griauti dėl griovimo ar pavergti dėl pavergimo, o tik atsakyti į puolimą kontrpuolimu. Pavyzdžiui, vienas karvedys sako: „Naikinu priešą, nes jis yra mano galvos skausmas“, o kitas pareiškia: „Norėčiau pagaliau galingu smūgiu užbaigti šį karą, kad tėvynė galėtų pailsėti ir žmonės galėtų pasimėgauti gyvenimu.“
Pozityvumas dažniausiai susijęs su tokiais pojūčiais kaip malonumas, poilsis, komfortas, atsipalaidavimas, mėgavimasis. Siekiame malonių pojūčių. Čia atsiranda reiškinys, vadinamas smaguriavimu. Maisto ar gėrimo kokybė pasidaro labai svarbi.
Tenkina ne bet koks, o tam tikras poveikis: „Man patinka švelnus lėtas masažas“, o ne „Pamasažuokite mane greičiau, nes labai skauda!“ Ieškodami pozityvių pojūčių, tiksliau, detaliau, dėmesingiau apžiūrime parduotuvės prekystalius ir tampame gurmanais įvairiose gyvenimo srityse.