Pakalbėkime apie tai, kodėl nereikėtų apie nieką galvoti blogai, ir kaip neigiamos mintys veikia mūsų sveikatą.
Seniai pastebėta, kad mes įgyjame savybes to žmogaus, apie kurį galvojame, ir, atitinkamai, kalbame. Psichologai pataria galvoti ir kalbėti apie sėkmingus ir harmoningus žmones. Bet kuo daugiau mumyse egoizmo ir pavydo, tuo sunkiau mums sakyti gerus dalykus apie kitus žmones, rašoma wiolife.ru,
Reikėtų išmokti nieko nekritikuoti. Rytų išmintis byloja, kad tie, kas mus kritikuoja, atiduoda mums savo gerą karmą ir pasiima mūsų blogą. Taip pat sakoma, kad jei kažką suplanavote, kažką norite pasiekti, niekam apie tai neprasitarkite. Kai tik viską išsakote, 80 procentų sumažėja tikimybė, kad tai įvyks, ypač jei pasidalinote su godžiu, pavyzdžiu žmogumi. Žmonės, kurie kalba mažai ir apgalvotai, pasiekia daugiau, nes jie nepraranda energijos.
Kita paprasta taisyklė, susijusi su kalba – jei mes padarome kažką gero kitam žmogui ir pasigyrėme tuo kitiems, iškart prarandame teigiamą karmą ir visus savo dorybingumo vaisius, kuriuos šiuo poelgiu užsidirbome. Pagyrūnai nieko nepasiekia.
Mokinys prieina prie meistro ir klausia:
– Jūs patariate gyventi atviru protu. Bet tokiu atveju protas gali išskristi, ar ne?
– Tu tiesiog užčiaupk burną, ir viskas bus gerai.
Mintys nulemia mūsų kalbą, todėl svarbu ne tik blogai nekalbėti apie kitus, bet ir negalvoti. Kuo daugiau mūsų galvoje chaotiškų minčių, tuo jos dažniau atsiranda ant liežuvio ir tuo chaotiškiau mes kalbame. Jei mintys aiškios, ir kalba aiški.
Dar vienas lygmuo – išmokti priimti kritiką. Viena iš proto savybių – jis sugeba save pateisinti bet kokioje situacijoje. Kuo žemesnio lygio žmogus, tuo daugiau jis teisinasi. Net padaręs baisiausią nusikaltimą, toks žmogus neraudonuodamas teisina save.
Pirma išmintingo kalbėjimo taisyklė – prieš pasakydami kažką griežto ar kategoriško, suskaičiuokite iki 10. Tai gali atrodyti kvaila. Iš pradžių vos suskaičiuosime iki trijų. Kita vertus, jei atsakysite po nedidelės pauzės, jūsų atsakymas bus daug išmintingesnis, nei pirma į galvą atėjusi mintis, paskatinta kritikos ir barimo – tokiu atveju pirma reakcija dažniausia būna teisinimasis ir atsakomosios pastabos. Todėl išmokite prieš atsakydami 5–10 sekundžių pagalvoti. Be viso kito tai padės kažkiek numalšinti emocijas.
Antra išmintingo kalbėjimo taisyklė – nereikia pulti į kraštutinumus.
Dievas pasireiškia smulkmenose, o Šėtonas – kraštutinumuose. Nereikia prisiekti sau: „Tylėsiu kaip žuvis“. Ypač, jei iš prigimties esate ekstravertas, tai gali jums tik pakenkti. Jei iš prigimties esate labai kalbus žmogus, kalbėkite taip, kad aplinkiniams jūsų kalbos būtų naudingos. Būkite atviri ir geranoriški, o svarbiausia – gyvenkite sąmoningai.
Trys kalbėjimo lygmenys
Aukšto dvasinio lygmens žmogus tiesą visada išsako maloniais žodžiais. Jo kalba sąmoninga, joje daug nepikto humoro, dažniausiai jis nepiktai pašiepia pats save. Tokie žmonės praktiškai visada būna sveiki ir laimingi.
Aistroje gyvenantys žmonės labai jautrūs kritikai, jie su pasimėgavimu valandų valandas gali kalbėti temomis, kurios susijusios su seksu, pinigais, ekonominiu klestėjimu, politika, aptarinėti pirkinius, girti save, pagiežingai kalbėti apie kitus ir t. t. Tokie žmonės dažniausiai kalba labai greit. Jų juokai nepadorūs, susiję su seksu. Paprastai pokalbio pradžioje jie jaučia didelį pasitenkinimą ir pakylėjimą, bet po tokių pokalbių juos apninka tuštuma ir pasibjaurėjimas. Toks kalbėjimo tipas veda į degradavimą.
Neišmanyme gyvenantys žmonės išsiskiria tuo, kad jų kalba kupina įžeidimų, pretenzijų, smerkimo, grasinimų, necenzūrinių žodžių ir pan. Visi jų žodžiai persmelkti pykčio ir neapykantos. Kai toks žmogus atveria burną, aplinkiniai pasijunta panašiai, lyg kambaryje būtų pasklidęs nemalonus kvapas.
Tokie žmonės paprastai patys sąmoningai ar nesąmoningai provokuoja kitus, stengiasi iššaukti pykčio, apmaudo, pavydo ir pan. energiją, nes jie minta tokiomis destruktyviomis emocijomis. Jų humoras juodas, jie nuolat tyčiojasi iš kitų ir džiaugiasi kito nelaime. Tokius žmones gyvenimas paprastai moko sunkiais likimo smūgiais ir ligomis. Jiems gana greit gali išsivystyti psichinės ligos. Reikia stengtis nebūti šalia tokių žmonių, juo labiau su jais nebendrauti.
Retai pasitaiko tokių žmonių, kurie nuolat būtų viename lygmenyje. Dažniausiai žmonės būna maišytų tipų arba gali perimti vieno ar kitą tipo emocijas ir elgseną.
Tai labai priklauso nuo:
1) Draugijos, kurią pasirenkame – darbe ar poilsiaudami. Pavyzdžiui, pradėję bendrauti su žmogumi, gyvenančiu aistros nuotaikoje, jau po kelių minučių galime pastebėti, kad aktyviai įsitraukėme į politikų aptarinėjimą, nors prieš kokias 10 minučių jie mums buvo nė kiek neįdomūs.
2) Vietos. Pavyzdžiui, sunku įsivaizduoti, kad kazino, naktiniame klube, prie alaus kioskų, lindynėse būtų aptarinėjamos aukšto lygio dvasinės temos. Jei vieta persmelkta aistros ir neišmanymo, ten vyraus atitinkamos temos.
3) Laiko. Pavyzdžiui, nuo 21:00 iki 02:00 yra neišmanymo metas, todėl būtent tokiu laiku norisi nueiti į atitinkamas vietas, pažiūrėti žemo lygio filmą, pakalbėti neišmanymo, geriausiu atveju aistros persmelktomis temomis. Kaip byloja liaudies patarlė – rytas už vakarą protingesnis.
Todėl laikykitės paprastos taisyklės – niekada rimtų sprendimų nepriimkite vakare ir apskritai kuo mažiau kalbėkite tokiu metu. Jūsų gyvenimas taps daug laimingesnis, išvengsite daugelio problemų ir nelaimių. Nenuostabu, kad gamta tokiu metu miega. Ar girdėjote, kad tokiu metu giedotų paukščiai?
Svarbi taisyklė – atsisakyti pretenzijų. Pirmas žingsnis link meilės – tai dėkingumas. Atminkite, kad jei kažkam nedėkojame, reiškia, pradedame kritikuoti, reikšti pretenzijas, galbūt net nesąmoningai.
Kai tik atsiranda pretenzijos, mūsų širdies centras užsiblokuoja. Pačios dažniausios pretenzijos – likimui, aplinkiniams, nepasitenkinimas savimi ir pasauliu. Pretenzijos pasireiškia ne tik žodžiuose, bet visų pirma mintyse, jas galima pastebėti iš žmogaus kalbėjimo tono, stiliaus, bendravimo ir požiūrio į gyvenimą.
Kiekviena situacija mums duodama tam, kad mes dirbtume su savimi:
Kuo mumyse mažiau harmonijos, kuo daugiau įtampos, tuo sunkesnes gyvenimo pamokas gauname.
Bet kai tik atsiranda jausmas, kad priimame esamą situaciją – viduje tarsi atsipalaiduojame, ir tai reiškia, kad situacija greitai išsispręs.
Senovės rytų sveikatos traktate Ajurvedoje teigiama, kad neįmanoma pasveikti, jei visų pirma nepriimame ligos. Tai pirmas žingsnis link išgijimo ir link problemų sprendimo – viduje visiškai priimti ligą ir nelaimę kaip malonę, o išoriškai dėti visas pastangas, kad išgytume ar kad rastume sprendimą. Jei nepriimame situacijos, daugiau nei 90 proc. skiriame išsamiam jos analizavimui ir priešinimuisi jai. Mūsų organizmas gali įveikti bet kokią ligą, taip pat mes galime įveikti bet kokį sunkumą ir tapti nugalėtojais.
Jei mums duodamas išbandymas, reiškia mes galime jį ištverti. Todėl reikia išmokti visiems dėkoti, nes pretenzijos – tai pirmas žingsnis link ligų ir nelaimių.
Bet kokios pretenzijos yra iš prigimties destruktyvios, jos išsiurbia iš mūsų energiją ir uždaro širdį. Tikrasis nuolankumas – viduje priimti bet kokią situaciją, o išoriškai daryti viską, kad ji išsispręstų.
Autorius: Rami Blektas