Laimė yra pakankamai subjektyvus dalykas, tad psichologai, norėdami išmatuoti laimę, remiasi keliais kriterijais:
- jausmu, kad gyvename tokį gyvenimą, kokio norime;
- jausmu, kad mūsų gyvenimo sąlygos yra geros;
- jausmu, kad gyvenime pasiekėme (ar greit pasieksime) tai, ko norime;
- jausmu, kad esame patenkinti gyvenimu;
- dažniau jaučiamais maloniais jausmais nei nemaloniais.
Laimės fenomenas domino mokslininkus nuo senų senovės. Antikinės Graikijos filosofas Aristotelis išskyrė du laimės tipus: hedoniją ir eudaimoniją.
Hedoninė laimė kyla iš patiriamo malonumo. Ji dažniausiai siejama su dalykais, kuriuos darydami jaučiamės gerai, rūpinimusi savimi, troškimų pildymu, pasitenkinimu, džiaugsmu.
Eudaimonija – tai laimė, kylanti siekiant prasmės ir doros. Kai jaučiame, kad mūsų gyvenimas yra prasmingas, kai turime tikslą ir elgiamės vadovaudamiesi mums svarbiomis vertybėmis, esame laimingi. Dažniausiai tai susiję su atsakomybės prisiėmimu, investavimu į ilgalaikius tikslus, rūpinimusi kitų gerove ir asmeninių idealų siekimu.
Šiuolaikinėje psichologijoje hedonija ir eudaimonija vadinamos tiesiog malonumo ir prasmės siekimu. Mokslininkai dar prideda trečią laimės rūšį, įsitraukimą, kuris apima įsipareigojimus ir dalyvavimą skirtingose gyvenimo srityse.
Visos trys laimės rūšys yra pakankamai svarbios kasdieniniame gyvenime, nors kiekvienas iš mūsų joms gali suteikti skirtingą vertę. Kai kurie užsiėmimai gali būti ir malonūs, ir prasmingi, kiti gi nusveria svarstykles į vieną kažkurią pusę.
Tarkim, savanoriavimas dėl tikslo, kuriuo tikime, gali būti labiau prasmingas, nei malonus. Tuo tarpu serialo žiūrėjimas – atvirkščiai, suteikia daugiau malonumo, nei prasmės.
Kaip praktikuoti laimę?
Kai kurie žmonės tiesiog iš prigimties yra laimingesni už kitus, tačiau kiekvienas iš mūsų galime atlikti tam tikrus veiksmus, siekdami daugiau laimės.
Siekime mums svarbių tikslų
Kai turime iš vidaus kylančią motyvaciją, jaučiamės žymiai laimingesni, ypač jei mūsų tikslai susiję su asmeniniu augimu arba bendruomenės gerove. Moksliniai tyrimai rodo, kad išorinė motyvacija, susijusi su tokiais tikslais, kaip uždirbti daugiau pinigų ar pasiekti aukštesnį statusą, nesuteikia žmonėms tiek laimės, kiek vidinė.
Mėgaukimės akimirka
Žmonės, pernelyg susikoncentruodami į ateities laimę („būsiu laimingas, kai...“), praranda gyvenimo džiaugsmą („dabar reikia pakentėti“), o vos pasiekę suplanuotus rezultatus jais pakankamai nepasimėgavę iš karto susidaro naujus planus („būsiu laimingas, kai...“). Norėdami nepapulti į proto spąstus, žadančius mums, kad laimė yra kažkur ateityje, įvertinkime tai, kuo esame ir ką turime dabar, šią akimirką. Juk kažkada ji buvo tik mūsų svajonė, ar ne?
Perkeiskime neigiamas mintis
Jei jaučiame, kad esame užstrigę pesimistinėje būsenoje ar jaučiame pernelyg daug negatyvo, paieškokime būdų performuluoti neigiamas mintis į pozityvesnes. Tai jokiu būdu nereiškia, kad turime užmerkti akis prieš blogį ar jį ignoruoti – priešingai, turime išmokti pažvelgti į įvairius dalykus realistiškiau. Nė viena situacija nėra vien tik neigiama. Kai išmokstame įžvelgti ir pastebėti pozityvius dalykus, ilgainiui mūsų mąstymas keičiasi, o kartu su juo – ir psichologinė būsena.
Pajauskime dėkingumą
Dėkingumas susijęs tiek su šios akimirkos laimės pajautimu, tiek su neigiamų minčių perkeitimu. Tiesiog pernelyg daug negalvodami įvardinkime bent tris dalykus, už kuriuos dabar esame dėkingi. Taip susikoncentruosime į pozityvą ir nenukelsime laimės ateičiai.