Šviežios daržovės, vaisiai ir uogos greitai genda, todėl jų išlaikymo trukmę bandoma pailginti pačiais įvairiausius būdais: šaldant, džiovinant, rauginant ar marinuojant. Taip apdorotos sodo, daržo ir miško gėrybės gali būti vartojamos visus metus – iki kito derliaus, rašoma pranešime spaudai.
Patogiausias būdas – šaldymas
Maksimaliai išsaugoti produkto mitybinę vertę padeda šaldymas – tai greičiausiais ir patogiausias būdas ilgiau išlaikyti produktus – išlieka 85-90 proc. biologiškai vertingų medžiagų
Užšaldymui tinka visos perrinktos ir sveikos uogos. Miško uogos – žemuogės, mėlynės, avietės – šaldomos neplautos, gerai perrinktos. Šaldiklyje galima laikyti beveik visas daržoves, prieskonius, žalumynus, kurie nepraranda aromato. Patariama juos susmulkinti, kad vėliau būtų patogiau naudoti.
Nerekomenduojama šaldyti bulvių, nes jos tampa saldžios, pakinta jų konsistencija. Šaldiklyje ne vieta ir labai vandeningiems produktams – agurkams, pomidorams – juos geriau marinuoti.
Atšildyti reikia mokėti
Užšaldymas turi būti vykdomas -18ºC temperatūroje, nes tokiame šaltyje nepakinta produktų maistinės savybės. Šaldyti produktai turėtų būti suvartojami per sezoną iki kitų metų derliaus, citrusinius vaisius reiktų sunaudoti per pusmetį.
Norint mėgautis užšaldytais produktais, jų reikia atšildyti tiek, kiek planuojama suvartoti per vieną kartą. Pakartotinai užšaldyti jų negalima, nes atšildžius pagreitėja mikrobiologiniai procesai, toks produktas gali tapti nesaugus. Atšildyti galima laikant maistą šaldytuve, pasinaudoti mikrobangų krosnelės atšildymo funkcija ar palaikyti kambario temperatūroje. Maistui turėtų būti pateikti produktai dar su likusiais ledų kristalais, nes pilnai atšildyti vaisiai gali būti sutižę, minkšti, praradę savo spalvą.
Seniausias ir paprasčiausias konservavimo būdas – džiovinimas
Džiovinant išlieka 45 proc. biologiškai vertingų medžiagų, tokie produktai ilgai negenda. Džiovintam maistui nereikia ypatingų laikymo sąlygų, svarbu, kad patalpoje būtų sausa ir vėsu, produktai būtų tinkamai supakuoti, kad jų nepasiektų augalinės kandys bei tiesioginiai saulės spinduliai. Džiovinti namų sąlygomis galima uogas, grybus, vaisius, prieskonius, daržoves. Geriausia tai atlikti specialiuose buitiniuose džiovintuvuose arba orkaitėje, pritaikius tinkamą temperatūrą.Džiovinimui tinka ir pavėsis, palėpė, kur džiovinamus produktus reiktų plonu sluoksniu suberti ant popieriaus.
Prieskoninių augalų, turinčių eterinių aliejų, nereikėtų džiovinti aukštesnėje kaip 40º C temperatūroje, nes tuomet suirs jų veikliosios medžiagos. Uogoms, morkoms, obuolių skiltelėms išdžiovinti reikalinga didesnė, apie 70ºC temperatūra.
Rauginimo, marinavimo ir sūdymo tradicijos
Lietuvių kulinarijos tradicijose plačiai vartojamas konservavimo būdas – rauginimas. Raugintuose produktuose susidaro tam tikros medžiagos, kurios saugo daržoves, vaisius nuo gedimo, padeda išsaugoti vitaminą C, suteikia malonų specifinį aromatą. Tokiam konservavimo būdui labiausiai tinkama 16-20ºC temperatūra, aukštesnėje maistas įgauna nemalonų kvapą, skonį. Rauginanat reikia stengtis, kad į produktą patektų kuo mažiau deguonies.
Marinuojant daržoves naudojamos natūralios konservuojančios medžiagos – druska, cukrus, actas ar kita rūgštis. Dažniausiai vartojama acto rūgštis, kuri slopina mikroorganizmų vystimasi, o didesnis jos kiekis kai kuriuos visai sunaikina. Vertingesnis yra actas, pagamintas iš vaisių, uogų, duoninės giros, sulos.
Toks actas, be rūgšties, turi mineralinių ir aromatinių medžiagų. Jo galima patiems pasigaminti namuose. Marinavimas ypatingas tuo, kad jis pastebimai keičia produkto skonį.
Sūdymas – prasčiausias konservavimo būdas. Sūdytose daržovėse prarandama daug biologiškai vertingų maisto medžiagų, su sūdytu maistu organizmas gauna didelius druskos kiekius. Druska, naudojama kaip konservantas, iš augalų ištraukia drėgmę, juos konservuodama. Sūdymas paplitęs konservuojant grybus.
Spalio 16 d. minima tarptautinė maisto diena, kurios metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką mitybą. Šią dieną minėti pasiūlė Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO – Food and Agriculture Organisation), tikėdamasi, kad tai padės kovoti su badu pasaulyje, skatins plėtoti žemės ūkį.