Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.) – 60–100 cm aukščio daugiametis žolinis pupinių šeimos (Fabaceae Lindl.) augalas. Iš vertikalios iki 4 m ilgio šaknies išauga ilgos horizontalios šoninės šaknys. Stiebai statūs, apžėlę plaukeliais. Lapai pražanginiai, sudaryti iš 3–9 porų pailgai kiaušiniškų lapelių. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais violetiniais žiedais, sudarančiais kekes.
Dabar ši rūšis paplitusi Pietryčių Europoje, Vakarų Azijoje ir Vidurio Rytuose. Lietuvoje ji savaime neauga. Pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžių glyks ‘saldus’ ir rhiza ‘šaknis’.
Didėjanti paklausa
Spėjama, kad saldymedis kilęs iš Mažosios ir Vidurio Azijos. Didžiuoju šilko keliu jis nukeliavo į Kiniją, paskui į Tibetą, kur įsitvirtino. Ilgainiui šis augalas išpopuliarėjo Indijoje, Birmoje, Korėjoje, Vietname, Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, Kaukaze. Vėliau pradėtas auginti ir Vakarų Europoje, Amerikoje.
Iki XII amžiaus Kinija saldymedžių šaknis eksportavo į Siamo karalystę, Japoniją, Singapūrą ir kitas gretimas šalis, vėliau – į Europą, Rusiją, vėliau ir į Ameriką. Nuo XVII amžiaus stambia eksportuotoja tapo Rusija. XIX amžiuje dešimtys tonų kasmet iškeliaudavo svetur iš Vidurio Azijos ir Kazachstano. XX amžiaus pradžioje šios žaliavos paklausa padidėjo dar labiau. Šiuo metu daug jos pagaminama Graikijoje, Turkijoje, Azijos šalyse.
Seniai žinomas vaistas
Paprastasis saldymedis – vienas iš plačiausiai vartojamų ir geriausiai aprašytų vaistinių augalų nuo antikos laikų. Žinių apie jo vartojimą rasta asirų lentelėse 2000 metų prieš Kristų. Teofrastas iš Lesbo IV amžiuje prieš Kristų teigė, kad šis augalas malšinantis troškulį. Avicena šaknis rekomendavo nuo inkstų ir šlapimo pūslės ligų, gastrito, karščiavimo, plaučių ligų bei kitų negalavimų.
Apie ženšenio konkurento gydomąsias savybes kalbama ir seniausioje kinų medicinos knygoje, parašytoje daugiau kaip prieš 3000 metų iki Kristaus, bei herbaruose. Daugelį tūkstantmečių kinų gydytojai saldymedį laikė puikia gydomąja priemone ir stengėsi įtraukti į įvairias receptūras. Buvo manoma, kad šis augalas stiprina kitų vaistų savybes, neutralizuoja į organizmą patekusius nuodus. Pasak tibetiečių, saldymedžio šaknys ne tik ilgina gyvenimą, bet ir stiprina visus šešis pojūčius.
Senovės Egipto gydytojai šio augalo gaudavo iš asirų ir šumerų. Iš jo būdavo ruošiamas gėrimas ritualams, atliekamiems faraonų garbei. Šaknų gabalėlių rasta Egipto valdovų kapavietėse. Saldymedžių gėrimas buvo labai mėgiamas egiptiečių vyrų.
Nuo viduramžių saldymedis minimas visose medicinos knygose ir vaistinių augalų sąrašuose. Nuo XIV amžiaus jis vartotas kosuliui, bronchitui ir peršalimui malšinti. Napoleonas Bonapartas per mūšį jį kramtydamas nusiramindavo ir susikaupdavo. Žymusis karvedys tariamai šio augalo vartojęs tiek daug, kad jo dantys pajuodę.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad saldymedžio šaknyse yra saponinų (ypač glicirizino), glikozidų, flavonoidų, izoflavonoidų, asparagino, vitamino C, eterinio aliejaus, krakmolo, cukrų, baltymų, pigmentų, mineralinių ir kitų medžiagų.
Įvairių šalių oficialiojoje ir liaudies medicinoje rekomenduojami vartoti nuovirai, užpilai, sirupai, ekstraktas, milteliai ir kiti preparatai. Jais gydomas peršalimas, gripas, kosulys, emfizema, bronchinė astma, reumatas, gerklės uždegimai, virusinės ir grybelinės infekcijos, nuovargis, depresija, gingivitas, dantų ėduonis, podagra, artritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, žvynelinė, juostinė pūslelinė, egzema, dermatitai ir kt.
Literatūroje nurodoma, kad saldymedis mažina skrandžio veiklos sutrikimus ir jo išskiriamų rūgščių kiekį, švelniai laisvina vidurius, slopina virškinimo trakto spazmus, varo šlapimą, padeda sukelti vėmimą. Dagestane milteliai ligi šiol naudojami žaizdoms gydyti.
Dideli kiekiai kenkia sveikatai
Saldymedžio preparatatais nereikėtų piktnaudžiauti. Jų negalima vartoti nėščioms moterims, sergant hipertenzija, kepenų ciroze, diabetu, inkstų nepakankamumu, cholestaze, hipokalemija, edemomis, esant širdies aritmijai ir kitiems sutrikimams. 2008 metais Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame rekomenduojamos ne didesnės kaip 100 mg dozės per dieną.
Nuo gausesnio kiekio gali pakilti kraujospūdis, nusilpti raumenys, apimti chroniškas nuovargis, skaudėti dantis, vyrų organizme sumažėja testosterono. Nustatyta, kad saldymedžių preparatus vartojant daug ir ilgai, organizme sumažėja kalio, ima kauptis natris ir vanduo, todėl pakyla arterinis kraujospūdis. Taigi geriant tokius vaistus būtina valgyti maistą, turtingą kalio.
Saldymedžio šaknų užpilas
10 g susmulkintų šaknų užpilkite 200 g verdančio vandens. Palaikykite 15–25 minučių, nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą per dieną atsikosėjimui palengvinti.
Natūralus saldiklis ir skonio stipriklis
Kadaise saldymedžių šaknis žmonės mielai kramtydavo, nes cukrus buvo retenybė. Šis įprotis dar neseniai dar buvo gyvas Šiaurės Amerikoje. Ypač naudingomis jos laikytos mažiems vaikams, nes stiprino ir valė dantis. Italijoje ir Ispanijoje augalų šaknys gerai nuplaunamos ir kramtomos, kad atgaivintų burnos kvapą.
Saldymedis plačiai, bet nedideliais kiekiais naudojamas maisto pramonėje. Iš šakniastiebių ir šaknų gaminami ekstraktai, sirupai. Jo dedama į girą, alų, nealkoholinius tonizuojamuosius gėrimus, kad šie putotų. Saldymedžio šaknyse yra glicirizino, kuris net kelias dešimtis kartų saldesnis už cukrų, todėl tinka kavai, kakavai, marinatams, kompotams, ledams, kisieliams, kepiniams, saldainiams, chalvai saldinti. Miltelių dedama į žolelių, žaliąją arbatą.
Mongolijoje, Kirgizijoje lapai vartojami kaip arbatos pakaitalas. Italijoje, Kalabrijos regione, populiarus šaknų ekstrakto likeris. Danų jaunimas į butelį vandens įmeta laurų ir gabalėlį saldymedžio šaknies, stipriai suplaka ir geria putojantį skystį. Kinų virtuvėje saldymedžiu gardinami aštrūs patiekalai, sriubos ir sojų padaže virtas maistas. Jis pagerina apdorojamos žuvies skonį, o Japonijoje naudojamas kaip antioksidantas.
Saldymedžių šaknų ekstraktas naujojamas chemijos, metalurgijos pramonėje. Šio augalo mažais kiekiais dedama į tabaką, cigaretes, cigarus. Naudojant įvairius kandikus, vilną ir šilką juo galima nudažyti geltonai, rudai, mėlynai. Iš stiebų gaminamas gana neblogas pluoštas virvėms vyti.
Pamėgink auginti
*Paprastasis saldymedis dauginamas sėklomis, šakniastiebių ūgliais, kero dalimis.
*Šis augalas labiausiai mėgsta lengvą kalkingą dirvą.
*Prieš sėją sėklos bent porą mėnesių stratifikuojamos. Kadangi jos kietos, reikėtų įskelti. Po to porą parų pamirkomos šiltame vandenyje ir pasėjamos.
*Prieš sodinant daigus, lysvė giliai sukasama, patręšama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Ruta-2008-05-24 Kairenai 160
Kai kurie mėgėjai saldymedžius augina savo soduose, jų daigų galima įsigyti augalų mugėse.