Džiugina ir mažmožiai

Tai, kuo mes mėgaujamės, džiaugiamės, yra labai individualu ir priklauso nuo to, kas mums svarbu. Vienas džiūgauja stebėdamas krepšinio rungtynes, kitam širdis džiaugiasi girdint mėgstamos muzikos garsus.

Kai mokame džiaugtis mažmožiais, sutariame su savimi, skleidžiame vidinę harmoniją. Šalia mokančiųjų džiaugtis ir kitiems gyvenimas atrodo gražesnis. Deja, yra nemažai paniurusių žmonių, kuriems džiaugsmas, atrodo, apskritai svetimas.

„Yra daugybė dalykų, kurie lemia geresnį ar blogesnį gyvenimą. Didelę įtaką daro tėvai, aplinka, svarbų vaidmenį atlieka bendraamžiai. Sumaišius visus dalykus, mes tampame arba laimingi, arba depresiški, siekiantys tobulumo ar darantys dalykus, kurių visai nenorime daryti“, – teigia psichologė Ernesta Krivickienė.

Mokėjimas džiaugtis nepriklauso nuo piniginės storio, visuomeninės padėties, genų. Dažnas atvejis, kai, rodos, žmogus nepatiria jokių finansinių sunkumų, turi įdomų, gerai apmokamą darbą, puikią šeimą, tačiau nuolat viskuo nepatenkintas, piktas, niekas jam neteikia džiaugsmo. Kitas gi net ir nepritekliuje gyvendamas džiaugiasi kiekviena nauja diena, artimojo geru žodžiu, vaikų šypsena.

Priklauso nuo požiūrio

„Nė vienas nėra tobulas, – tvirtina psichologė E. Krivickienė. – Jeigu mes jaučiamės laimingi didžiąją laiko dalį, daugumai mūsų to visiškai pakanka. Sunkiausias klausimas daugeliui žmonių yra: „Iš kur mes žinome, kad pasiekėme tokį tašką, kad gyvenimas yra toks geras, koks jis tik gali būti?“

Pasak psichologės, tai, kaip interpretuojame įvykius, kurie mums nutinka, turi gerokai didesnį poveikį nei patys įvykiai. Galime prisiminti metaforą su stikline vandens, kai vienas žmogus mato ją pusiau pilną vandens, o kitas – pusiau tuščią.

„Mūsų mintys labai stipriai sąlygoja tai, kaip mes suprantame gyvenimą ir kokie laimingi esame. Racionalus įvykių matymas gali mums padėti priimti ir rasti laimę tame, ką mes jau turime. Kai esi dėkingas už tai, ką turi, dėkingumas tampa vertybe. Dėkingumas už akivaizdžius dalykus gyvenime suteikia gilesnį laimės pojūtį. Yra sunku būti laimingam, jei nesi dėkingas už tai, ką jau dabar turi, ir negali to atpažinti“, – sako E. Krivickienė.

Mokyklose nemoko

Tie, kurie moka džiaugtis, gėrėtis, yra mielesni, įdomesni, visada geros nuotaikos. Tokie žmonės lengviau randa įvairių problemų sprendimus. Juk pozityviai mąstant smegenys verčiamos dirbti žmogaus naudai, padeda gelbėtis nuo dvasinių krizių. Pozityvus mąstymas padeda pajusti tikrą gyvenimo džiaugsmą, siekti savo tikslų, o ne beprasmiškai visą gyvenimą liūdėti ir nepajusti, kaip jis prabėgo.

Gyvenimas nėra vien džiugesio kupinas. Visiems tenka patirti ir skaudžių išgyvenimų, atlaikyti įvairius išbandymus, bet reikia mokytis atsikratyti blogų minčių, pasistengti pamatyti, kas yra aplink gražaus ir gero, patirti džiaugsmą, kurį dovanoja tikra draugystė, meilė, supratimas.

Kaip gyventi, kad jaustumeisi laimingas, mokyklose nemoko, todėl patys turime išmokti džiaugtis gyvenimu, patirti laimę, sėkmę. Juk džiaugsmas padeda jausmams vis ieškoti ko nors gražaus. Tad kurgi rasti džiaugsmo šaltinį? Vienareikšmio atsakymo negali būti.

Psichologė pataria

Koncentruokite dėmesį į dalykus, kurie daro jus laimingus. Kuo daugiau dėmesio tam skirsite, tuo daugiau dalykų pastebėsite. Taip yra todėl, kad kaupsis teigiama patirtis ir teigiamos emocijos, ir tuomet bus lengviau atpažinti dalykus, kurie jus džiugina.

Sudarykite sąrašą iš 100 minčių, įsitikinimų ir emocijų, kurie jums yra teigiami. Pasikabinkite šį sąrašą gerai matomoje vietoje. Pavyzdžiui, „Aš esu kūrybingas“. Kiekvieną kartą, kai padarau ką nors kūrybiško (net jei tai smulkmena), aš pastiprinu savo įsitikinimą. Tik netraukite į sąrašą dalykų, kurie jums nelabai patinka, nes jausite spaudimą tai atlikti.

Dienos pabaigoje parašykite 10 dalykų, kurie jums suteikė džiaugsmo. Rekomenduojama tai atlikti bent tris savaites iš eilės. Tuomet padidėja laimės pojūtis!

Prisiminkite ką nors iš savo gyvenimo, kuomet buvote labai laimingas. Užrašykite. Kai užklumpa bloga nuotaika, prisiminkite tai, kas buvo gera.

Tik faktai

Pasauliniame laimės indekse Lietuva užima 71-ą vietą tarp 156 valstybių, aplenkdama kitas Baltijos šalis.

Laimingiausi žmonės gyvena Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. Europos Sąjungoje Lietuva aplenkė kaimynes Latviją (88 vieta) ir Estiją (72), taip pat Rumuniją (90), Vengriją (110) ir Bulgariją (144).

Mažiausiai savo gyvenimu žmonės patenkinti Afrikos valstybėse – Ruandoje, Burundyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Benine ir Toge. Jungtinėms Amerikos Valstijoms teko 17 vieta, Jungtinei Karalystei 22, Vokietijai 26, Japonijai 43, Rusijai 68, Kinijai 93.

Tyrimo autorių teigimu, laimę labiausiai lemia šie veiksniai: bendrojo vidaus produkto dydis, gyvenimo trukmė, korupcijos suvokimo lygis, laisvė priimti sprendimus, gyventojų dosnumas ir turėjimas į ką atsiremti sunkią akimirką.

Tai ĮDOMU

„Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.“ Seneka

„Pats didžiausias žmogaus gyvenimo džiaugsmas – būti mylimam, bet nė kiek ne mažesnis – mylėti pačiam.“ Plinijus Jaunesnysis

„Nėra pasaulyje didesnio, tikresnio džiaugsmo, kaip matyti prieš save didelę sielą.“ Johanas Volfgangas Gėtė

„Gyvenime nėra mažų ar didelių dalykų. Visa yra vienodai reikšminga, visa lygiai didu.“ Oskaras Vaildas