Lynas – nesunkiai atpažįstama žuvis, kūnas raumeningas, spalva vyrauja nuo gelsvai žalios ties pilvu ir tamsiai žalios ar net rudos ties nugara. Lyno kūnas padengtas smulkiais giliai į odą įaugusiais žvynais bei storu gleivių sluoksniu, pelekai apvalios formos tamsiai pilki, akys nedideles raudonos ar oranžinės. Turi du nedidelius ūsus viršutinės lūpos šonuose. Spalva priklauso nuo jo gyvenamosios vietos. Taip pat yra išveista ir dekoratyvinė lynų veislė dažniausiai auginama tvenkiniuose.
Jų kūno spalva vyrauja nuo geltonos iki oranžinės, pasitaiko nedidelių juodų dėmelių. Lynas gali gyventi iki 30-ies metų, svoris siekia iki 8 kg ir gali užaugti iki 70 cm ilgio, bet dauguma žuvų net ir pilnai subrendusios yra žymiai mažesnės. Dažniausiai sugaunami 25-40 cm ilgio ir 0.5-1kg. svorio lynai. Lynas gyvena Europoje, išskyrus vandens baseinus, priklausančius Arkties vandenynui.
Lietuvoje lynų tarpsta dumblėtu dugnu stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse. Deguonies atžvilgiu nelabai reiklus, todėl gyvena ir tokiuose ežeruose, kur kitos žuvys žiemą nutrokšta. Aplamai lynas yra mažai paslanki žuvis ir toli nemigruoja, t. y. tipinga dugninė žuvis. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia povandeninių augalų tankynėse, besirausdami dumble. Iš savo slėptuvių išeina tik sutemus, nes vengia stipresnės šviesos, išskyrus neršto periodą, ir vandens baseine būna beveik nepastebimi.
Paplitęs Lietuvos ežeruose ir upėse. Paprastai sugaunama 30-35 cm, 0,5- 1 kg. Dėl geros mėsos –dažna verslinė žuvis, jie taip pat noriai gaudomi mėgėjų. Jie veisiami karpių tvenkiniuose kaip papildoma žuvis. Dėl didesnio atsparumo deguonies nepritekliui, lynai gali būti auginami nenuleidžiamuose uždumblėjusiuose vandens baseinuose ir kaip pagrindinė žuvis. Minta vabzdžių lervomis, dėlėmis, moliuskais, augalų ūgliais, dumbliais.