Kiek nustebau, nes bent jau kol kas neplanuoju grįžti. Be abejo, niekas nežino savo likimo, bet bent jau šiemet Kalėdas ar kitas Velykas žadu švęsti Anglijoje.
Tačiau bičiulis neatlyžo: juk šiandien Lietuvoje atlyginimai ženkliai padidėjo. Sutinku – tikrai padidėjo. Jei prieš kokius devynis–dešimt metų eilinio lietuvio žurnalistai gatvėje paklausdavo, kiek jis norėtų uždirbti, kad būtų galima oriai gyventi, žmogelis akį primerkęs ir akimirką pamąstęs išdroždavo, kad tūkstantis eurų būtų neblogai. O dabar mokytojai šturmuoja Seimą, kad tas tūkstantis jiems jau nieko nebereiškia. Kodėl taip atsitiko?
Svarstome mudu abudu šitą rebusą ir aš jam sakau: juk kainos tai išsipūtė daugiau nei tie atlyginimai. Tada mano pašnekovas metė kitą kozirį: sako girdėjęs, kad jeigu tas pats vargšas emigrantas dirbtų Lietuvoje tiek pat, kiek ten, užjūriuose, uždirbtų tiek pat ar net daugiau.
Šitie žodžiai mane pritrenkė. Kas taip šiandien mąsto Lietuvoje? Pamenu, prieš kokius šešis ar septynis metus ,„Delfi“ apie tai buvau rašęs, ir, rodos, tuomet buvo atsakyta į visus kausimus. Bet, pasirodo, kad dar apie tai kažkas vis pamąsto. Nors logikos čia nerasta.
Kur ją rasti, jei iš esmės niekas per tuos metus nepasikeitė? Na, gerai, atlyginimai Lietuvoje padidėjo. Bet jie padidėjo ir Anglijoje. Čia nenorėčiau lyginti abiejų šalių atlyginimo vidurkio, nors jis Jungtinėje Karalystėje vis tiek didesnis. Verčiau palyginkime abiejų šalių atlyginimo minimumą. Bet kuriuo atveju, taip bus sąžiningiau. Be abejo, ir jis JK kelis kartus viršija lietuvišką.
Tai pasakykite man, nesusipratėliui, kaip galima uždirbti tiek pat? Kiek pažįstu lietuvių imigrantų, niekas čia nepuola dirbti kelių darbų. Dažniausiai apsiribojama vienu, ir vidutinė darbo trukmė Anglijoje – aštuonios arba dvylika valandų. Esu bandęs ir savo kailiu patyriau, ką reiškia dirbti ilgesnius viršvalandžius. Tą patį žino ir visi imigrantai bei patys anglai.
Esmė yra mokesčiuose. Jie čia progresiniai. Tai reiškia, kad kuo daugiau valandų dirbsi, tuo daugiau uždirbsi „ant popieriaus“. Atrodo, kad tai normalu. Bet į tavo banko sąskaitą pateks toli gražu ne visi uždirbti pinigai. Gal, tiksliau, kuo daugiau dirbsi, tuo mažiau uždirbsi. Jei, pavyzdžiui, dirbdamas dvylika valandų gali uždirbti maždaug šimtą svarų atskaičius mokesčius, tai dirbant viršvalandžius, kita darbo pamaina bus įvertinta tik maždaug trisdešimčia svarų. Tai reiškia, kad dirbant papildomai už kiekvieną darbo dieną gausi tik trečdalį atlyginimo. Visa kita suvalgys mokesčiai.
Atrodo, kad paaiškinau išsamiai, bet mano pašnekovas buvo atkaklus: Lietuvoje mokesčiai mažesni, ne progresiniai. Na, bet vėl grįžkime prie to nelemto minimumo. O jis pas anglus juk kelis kartus didesnis. Todėl šioje vietoje mūsų matematika nebesueina. Bičiulis iš Klaipėdos neberanda atsakymo...
Be abejo, jei būti atviram, tai iki galo. Suprantama, kad išlaidos Anglijoje taip pat nemažos, ir dažnai čia minimumą uždirbančiam tautiečiui nelabai sekasi sutaupyti. Ypač didelę atlyginimo dalį „suvalgo“ būsto nuoma. Bet maisto kainos Lietuvoje didokos. Kai kurie produktai net kelis kartus brangesni nei Anglijoje. Ir ne tik maistas tėvynėje brangesnis. Jau beveik prieš du dešimtmečius tautiečiai pastebėjo, kad JK buitinė technika ir elektronikos prekės bei drabužiai, taip pat ir vaistai iki trisdešimties procentų pigesni.
Tai dabar skaitytojai patys gali nuspręsti, ar man verta grįžti į Lietuvą? Bent jau šiuo metu. Kas bus toliau, pamatysim…
Norite pasidalinti savo nuomone, išsakyti mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt