Bet ar dažnas katalikas (ir nebūtinai) pagalvoja apie svarbiausias Būties ir Amžinybės paslaptis? Ar kam nors rūpi koks bus pasaulis po dešimties, penkiasdešimties, gal šimto metų?
Ankstyvas balandžio trečiosios, pirmadienio rytas. Horizonte jau švinta, ir neužilgo mūsų didžiosios Gyvybės ir Šviesos nešėjos – Saulės spinduliai nurausvins motinėlę Žemę...
Stoviu vienas lauke, aplink maži paukšteliai medžiuose sveikina tekančią saulę. Jos spinduliai maloniai sušildo mano veidą. Tuoj prasidės dar viena Žemės diena. Džiaugiuosi, kad galiu matyti ir girdėti viską, ir vėl planuoti savo būsimos dienos laiką. Bet nejučia mano džiaugsmą pradeda temdyti niūrios mintys. Sustok, žmogau, įsiklausyk ne tik į tų mažų paukštelių čiulbesį. Pažiūrėk ne tik į tekančią saulę. Pagalvok ne tik apie savo būsimą dieną. Juk šitame pasaulyje esi ne vienas.
Nors kalendoriuje – dvidešimt pirmasis amžius, dar daug skausmo supa aplink. Žmogus šiandien pasiekė begalę neįsivaizduojamų dalykų. Atrodo, kad tobulėti jau nebėra kur. Turime tiek daug naujų technologijų ir atradimų. Ir vis tiek čia pat, už sienos, mušasi kaimynai, o netolimoje valstybėje vyksta žiaurus karas. Ir mintyse vis dar sušmėžuoja per televiziją matyti vaizdai, kad kažkur kaime kažkas vakar nužudė savo mylimą augintinį, o visai netoliese, mūsų pačių žemėje, dar narvuose tebekankinami paukščiai. Ir jaučiu, kad akyse sužvilga ašaros...
Kaip tai galima, juk šiandien žmonės, vadinamieji Homo Sapiens, kaip protingos būtybės, turėtų būti kitokie. Jeigu patobulėjo žmonių gyvenimas, pasikeitė sąlygos, kodėl nepasikeitė mąstymas? Kiek dar metų ar amžių praeis, kol žmonių širdyse ir protuose įvyks lūžis, perversmas ar progresas? Ir išvis, ar tai kada nors įmanoma?
Bet Viltis visada lieka paskutinė. Ne be reikalo sakoma, kad Tikėjimas verčia kalnus. Dabar atėjo tas metas, kai mums visiems reikia tik Tikėjimo ir Vilties. Gal ateinantis Prisikėlimas pakeis žmonių širdis ir protus? Dabar kaip tik pats laikas perkratyti savo mintis, išvalyti sielą ir pakilti naujam Gyvenimui. To ir linkiu visiems...