Karantino metu kalbėjau su vienu restorano savininku, kuris kelis mėnesius iki karantino suinvestavo 120 tūkst. eurų į labai nišinį, ir mano manymu, toli gražu ne pačios skaniausios pasaulio virtuvės restoraną. Dar pusė tiek mokesčiams, nuomai ir galų gale po metų reikėjo daryti remontą iš naujo, nes laikas buvo ateiti naujiems žmonėms norintiems pavaryti į minusą.
Į vieną iš tokių vietų nuėjau ir aš. Ten kažkada, ilgą laiką vis sudegdamas ir pakilęs iš pelenų, kaip feniksas buvo klubas „Brodvėjus“. Šiaip smagus baras, karaokių vakaruose dalyvavo talentingi dainininkai, beje šiame klube išgėriau savo pirmąjį alkoholinį kokteilį.
Dabar čia persikėlė į turistus orientuotas alaus restoranas, kuris kažkada buvo įsikūręs visai netoli, Vilniaus centre, su labai gražiu senoviniu rūsiu. Tai dabar trumpai apie tą naująjį barą. Įėjus į barą supranti, kad jis nėra skirtas lietuviams.
Užrašai anglų kalba, kiek paėjus yra platus per visą sieną alaus šaldytuvas. Ir čia pirmasis minusas. Patalpa teoriškai padalinta į kelias salės. Yra kaip ir antras aukštas, bet niekur neparašyta, kad užeiti ten negalima. Spėji nusisukti – iš tolo jau šūkteli padavėja – „ten negalima“. Prieini prie šaldytuvo vėl tas pats – „alų paduoda barmenai“.
Ar sunku ant plakato užrašyti? Gerai, einam toliau. Atsisėdam prie staliukų. Viskas, kaip ir faina, industrinis dizainas, daug vietos, sąlyginai nedaug žmonių viduje, gauname meniu, išsirenkam maistą ir klausiam dėl alaus. Žinau, kokį alų mėgstu (nors tiesą sakant tarp to šaldytuvo pasirinkimo pagrinde tik belgiškas fufelis randamas bet kuriame Briuselio markete).
Klausiu padavėjo kainos. Šis man atsako, kad nežino. Klausiu kito alaus kainos, atsakymas vėl tas pats „nežinau“. Žiūriu į barmeną, o jis į mane, bandom suprasti, kuris iš mūsų yra kretinas. Vėliau pamatau, kad gal visgi aš, nes stalo kampe mažas QRkodas, kur parašyta „beer menu“. Barmenas nueina ir galvoju, kad visgi kretinai yra šio baro savininkai.
Išleidi daug pinigų remontui, padarai meniu dizainus, alus, moki padidintą nuomą ir renki į personalą lochus studentus. Ar sunku padaryti 3–4 valandų mokymus ir testą iš alaus rūšių? Neturi žmogus žinoti visko 100 proc., bet bent jau apytiksliai kainų rėžius ir ką nors patarti klientui.
Esu alkašas–profesionalas, man patarti nereikia, bet į klausimą „kokių skoniu lindemansai yra?“ turi atsakyti. Bendrauti per restorano ilgį kol padavėjas priėjęs prie šaldytuvo skaitys kiekvieno alaus etiketę tikrai neturiu laiko. Kaip rugiapjūtė kaime, kai pletkini per 5 sieksnių atstumą.
Kažkaip užsisakau alų, gaunam jį, per tą gurkšnojimo laiką, atėjo ir maisto rinkinys. Pradžiai šiek tiek apie meniu. Su juo teoriškai viskas gerai, viskas orientuota į užkandžius ar „sunkesnį“ maistą prie alaus. Nemačiau salotų, ten pagrinde mėsos patiekalai, burgeriai, sparneliai ir pan,
Čia atsiranda problema. Pranešu dar kartą – aš profesionalus chronius, man aiškinti kokiu ėdalu užkąsti alų nereikia, bet daugeliui kitų labai padėtų meniu rekomendacijos. Pavyzdžiui vienoje pusėje patiekalai su bokalo tipo ar spalvos piešinuku, o kitoje rekomenduojama lentele. Mėsa – stoutai, desertai – lambicai ir panašiai. Dizaineriui ir restorano šefui kelių valandų darbas max.
Kas dėl pačio maisto kokybės ir pateikimo. Maistas atkeliavo šiltas, didelė porcija (porcija buvo neva 4–iems, mes suvalgem dviese su moterimi, bet esam abžoros jei ką). Kaina 33 eurai ir kaip už tokią porcija yra gerai.
Šonkauliukai šiek tiek per riebus, bet visa kita yra normoje. Galbūt prie tokio rinkinio pridėčiau sūrio spurgas, kaip garnyrą, būtų sotu, ir gal šiek tiek atsivertų ta pastovų keptos mėsos skonį. Labai skanus padažai, BBQ, tzatziki ir kažkoks dar vienas, galbūt majonezinis, ir kiekvienas jų pasižymėjo tikru intensyviu skoniu.
Ar kartočiau? Ne. Ar gailiuosi, kad nuėjau? Ne. Kam skirtas restoranas? Lochams turistams ir didelių porcijų mėgėjams. Ką keisčiau? Personalą ir vadovus. Įvertinimas? 5 bokalai iš dešimties.
Savo istorijas ir nuomones siųskite pilieciai@delfi.lt