Vis dėlto, geroji žinia yra ta, kad priemonės padedančios išvengti šių ligų yra gana paprastos, todėl atidėti savo kelionių į svajonių šalis, baiminantis užsikrėsti, nereikia – užtenka laikytis rekomendacijų.
Taip pat skaitykite: Keliaujame pro Varšuvą - kur nuvykti iš čia pigiau, greičiau, patogiau?
Imantis, atrodytų, elementarių ir paprastų priemonių, užkrečiamųjų ligų riziką galima sumažinti iki minimumo. Visų pirma reikėtų domėtis ne tik geografine, kultūrine ar politine situacija, tačiau ir užkrečiamųjų ligų bei sergamumo situacija. Jeigu jūsų kelionę organizuoja kelionių agentūra, jos atstovai turėtų jums suteikti informaciją apie galimas rizikas.
Net jei šalis gerai žinoma ar lankoma ne pirmą kartą, prieš važiuojant būtų neprošal išsiaiškinti esamą situaciją - užkrečiamųjų ligų epidemiologinė situacija pasaulyje nuolat kinta. Pernai kovą Kinijoje buvo nustatyti nauji paukščių gripo atvejai - šio gripo virusu A(H7N9) žmonės iki šiol nebuvo užsikrėtę.
Arabijos pusiasalyje pastaruoju metu registruojami nauji susirgimai pavojinga ir dažnu atveju mirtina Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusine infekcija, o Prancūzijos Polinezijoje nuo 2013 m. spalio užregistruota virš 8000 tikėtinos uodų platinamos Zika virusinės infekcijos atvejų. Izraelyje nuo pernai metų sustiprinta apsauga nuo poliomielito.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Abolichina teigia, kad iš užkrečiamųjų ligų, kuriomis galima užsikrėsti keliaujant po svečias šalis, pagrindinės yra geltonasis drugys, maliarija, Dengė karštinė, poliomielitas, meningokokinė infekcija bei cholera. Visų šių ligų galima išvengti, jeigu imsitės tinkamų priemonių. .
Profilaktika
Norint išvengti nemalonių ligų, kurias platina kraujasiurbiai uodai, yra privaloma vartoti vaistus, kuriuos prieš kelionę paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją ar gydytojas infektologas. Taip pat reikėtų griežtai pagal instrukciją naudoti uodus atbaidančias priemones.
Keliaujant rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas, patariama su savimi turėti muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių. Nebūdami tikri dėl sąlygų, gerkite virintą arba chloruotą vandenį, arba pirkite jį fasuotą buteliuose. Taip pat patariama valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą, ypač tai pasakytina apie jūros gėrybes ir žuvį. Daržovių bei vaisių odeles rekomenduojama nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti žieveles. Valgykite ten, kur užtikrinamos higienos normos – pirkti maistą gatvėje gali būti rizikinga.
Grįžus namo ir pajutus pirmuosius negalavimus (karščiavimas, vėmimas, galvos skausmas ir kita), kreipkitės į gydytoją ir informuokite jį apie buvusią kelionę.
Privalomoji vakcinacija
Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų – vakcinacija.
Dauguma skiepų, keliaujantiems yra rekomenduojami (pagrindiniai – hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės ir panašiai), kartais atsižvelgiant ne tik į šalį, į kurią keliausite, o ir į konkretų regioną – vienuose rizika užsikrėsti gali būti mažesnė nei kituose.
„Rizika užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis yra susijusi su daugybe veiksnių: kelionės ypatumais, kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur. Visa tai reikia įvertinti sprendžiant klausimą dėl rekomenduojamų skiepų. Šiuo klausimu kiekvienu konkrečiu atveju keliautojams geriausiai patars gydytojas“, - teigia N. Abolichina.
Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tokioms kelionėms patartina ruoštis labai kruopščiai: pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu arba šeimos gydytoju, paisyti patarimų ir prieš išvykstant taikyti būtinas profilaktikos priemones. Kartais rekomenduojamos ir revakcinacijos, priklausomai nuo to, kada paskutinį kartą skiepintasi.
Kalbinti kelionių agentūrų, vykdančių keliones į kai kurias Afrikos šalis, atstovai, teigė, kad rekomendaciniai skiepai yra keliautojų atsakomybė. Agentūros patikino suteikiančios informaciją apie rizikas, tačiau nuspręsti, ar skiepytis rekomendaciniu skiepu yra paties keliautojo pasirinkimas.
Privalomieji skiepai keliaujant
Geltonasis drugys. Šią infekciją platina tam tikrų rūšių uodai, pernašantys jos sukėlėjus nuo žmogaus ar beždžionės. Geltonuoju drugiu ji vadinama dėl to, kad daliai užsikrėtusiųjų yra pažeidžiamos kepenys, dėl ko susergama gelta.
Simptomai: pradžioje temperatūra pakyla iki 39-40 °C, atsiranda skausmai, vėmimas. Apie 25 % susirgusiųjų pasiekia antrą ligos fazę – hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas, gelta ar inkstų nepakankamumas.
Paplitimas: liga, paplitusi kai kuriose Pietų Amerikos ir Afrikos šalyse (žr. žemiau).
Privalomieji skiepai: įvažiuojant į tam tikras šalis, skiepai nuo šios ligos yra privalomi, kitose regionų šalyse pasiskiepyti būtina tuomet, jeigu atvykstate iš endeminės teritorijos.
Geltonojo drugio paplitimas
Afrika. Iš atvykstančių į šias šalis reikalaujama skiepijimo sertifikato: Angola, Beninas, Bisau-Gvinėja, Beninas, Burkina Faso, Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Gabonas, , Gana, Kamerūnas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Liberija, Malis, Nigeris, Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Siera Leonė, Togas. Sertifikato reikalaujama iš atvykstančių iš endeminių (viršuje) šalių: Čadas, Etipiopija, Gambija, Gvinėja, Kenija, Mauritanija, Nigerija, Pusiaujo Gvinėja, Senegalas, Sudanas, Uganda
Centrinė ir Pietų Amerika. Iš visų atvykstančių į šias šalis reikalaujama skiepijimo sertifikato: Prancūzijos Gviana. Sertifikato reikalaujama iš atvykstančių iš endeminių šalių: Argentina, Bolivija, Brazilija, Ekvadoras, Gviana, Kolumbija, Panama, Paragvajus, Peru, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Venesuela.
Meningokokinė infekcija. Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimo kontakto atveju galima užsikrėsti per kvėpavimo takus.
Paplitimas: meningokokinė infekcija paplitusi visame pasaulyje, priklausomai nuo regiono skiriasi tik jos tipai.
Simptomai: panašūs į peršalimo ligų, tačiau ligai progresuojant atsiranda odos bėrimas. Galimos komplikacijos - žaibiškas sepsis ar pūlingas meningitas.
Privalomieji skiepai: vakcinos nuo šios ligos privalomos tik tuo atveju, jeigu keliaujate į Meką (Saudo Arabiją). Vykstant į tas šalis, kuriose ši rizika didelė, rekomenduojama pasiskiepyti, kitu atveju, patartina laikytis higienos ir nekonktaktuoti su užsikrėtusiais asmenimis.
Poliomielitas. Ši infekcija gali ir nesukelti jokių simptomų, tačiau retais atvejais, liga gali pasireikšti įvairių raumenų paralyžiumi ar baigtis mirtimi.
Simptomai: dažniausiai liga panaši į kvėpavimo takų invekciją, 1-4 % užsikrėtusiųjų progresuoja antroji ligos fazė – įvairių kūno vietų paralyžius.
Paplitimas: didžiausia rizika susirgti poliomielitu yra Pakistano, Indijos, Nigerijos ir Afganistano teritorijose.
Privalomieji skiepai: skiepai nuo šios ligos yra privalomi tuo atveju, jei vykstate į Meką.
Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime, kuris, priklausomai nuo įstaigos, kainuoja apie 5-6 lt.
Kitos pavojingos šiltųjų kraštų ligos
Maliarija yra gyvybei pavojinga užkrečiamoji liga.
Simptomai: maliarijai būdingas vadinamasis inkubacinis periodas, galintis trukti savaitėmis – tuo metu jokių negalavimų nejaučiama. Maliarija prasideda šalčio krėtimu, iškart po to prasideda karščiavimo priepuoliai, temperatūra pakyla iki 40 °C, ligonius pradeda troškinti. Karščiavimas tęsiasi 3-4 valandas, nuslūgus ligonis jaučia silpnumą ir prakaituoja.
Paplitimas: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti Maliarija. Tai kai kurios Azijos, Afrikos bei Pietų Amerikos šalys. Įvežtine maliarija kasmet suserga ir keletas Lietuvos piliečių, dažniausiai parvykusių iš Afrikos, rečiau Indijos, Afganistano ir Pakistano.
Apsauga: vakcinos nuo šios ligos nėra, todėl reikia tinkamai vartoti antimaliarinius vaistus. Tad pagrindinis patarimas keliaujantiems į šalis, kuriose yra paplitusi ši liga, – reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir saugotis uodų.
Dengės karštinė - ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Viruso rezervuaras – beždžionės, žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.
Simptomai: liga prasideda praėjus 3-14 dienų po apsikrėtusio uodo įkandimo, pasireiškia karščiavimu, pykinimu, skausmais, bėrimu. Kartais pasireiškia ir sunkesnės ligos formos.
Paplitimas: ši liga labiausiai paplitusi Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakarinėje pakarantėje bei Pietų ir Centrinės Amerikos šalyse. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis per pastaruosius 4 metus, Dengė karštligė nustatyta lietuviams, keliavusiems po Dominiką, Indiją ir Braziliją.
Apsauga: vakcinos nuo Dengė karštligės nėra, todėl keliaujantiems į šalis, kuriose galima užsikrėsti šia liga, patariama naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų.
Cholera – ūmi žarnyno infekcija. Dažniausiai užsikrečiama per nešvarų vandenį, jūros maistą ar nepakankamai termiškai paruoštą maistą. Ši liga būdinga šalims, kuriose egzistuoja prastos sanitarinės sąlygos.
Simptomai: daliai užsikrėtusiųjų liga nepasireiškia jokie simptomai arba lengvai viduriuojama, tačiau kartais išsivysto ir sunkios ligos formos, pasireiškiančios stipriu viduriavimu ir vėmimu, prarandama daug organizmo skysčių bei druskų. Ligonį kamuoja troškulys, retėja šlapinimasis, sutrinka inkstų veikla.
Paplitimas: daugiausia atvejų registruojama besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje ir Azijoje, kiek mažiau Vidurio ir Pietų Amerikoje.
Apsauga: rekomenduojama tik geriamoji vakcina. Pabrėžiama, kad susidaręs imunitetas yra trumpalaikis (didžiausias efektyvumas 6 mėnesių periode), tad apsistojant šalyje ilgesnį laiką, reikia laikytis ir kitų apsaugos ir higienos metodų.
Kitos ligos
Nuo užkrečiamųjų ligų gali neapsaugoti ir artimos kelionės – netinkamai sutapus aplinkybėms, kai kuriomis ligomis galima apskrėsti ir Europoje. „Didžiausią pavojų Europoje kelia Lassa, Lujo, Ebola, Marburgo ir Krymo-Kongo hemoraginės karštligės, nes jų sukėlėjai plinta nuo žmogaus žmogui. Šiomis ligomis užsikrečiama tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su žmogaus kūno skysčiais metu“, - teigia N. Abolichina.
Lietuva bei kitos Rytų bei Pietų Europos šalys vertinamos kaip hepatito A vidutinio endemiškumo šalis. Vis dėlto, netgi ir žemo endemiškumo šalyse ši tikimybė išlieka, pavyzdžiui, šių metų pradžioje Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje buvo nustatyti virusinio hepatito A atvejai, susiję su kelionėmis į dvi Italijos šiaurės provincijas. 2012–2013 m. Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje šios ligos protrūkis buvo susijęs su šaldytų uogų iš Šiaurės Afrikos vartojimu.