Šis žemėlapis skirtas visiems vietiniams turistams, kurie neįsivaizduoja kelionių po Lietuvą be ragavimo ir regioninės virtuvės atradimų. O terminas „GASTROliuoti“ nuo šiol – oficialus naujažodis, apibūdinantis keliavimą ieškant degustacinių patirčių, rašoma „Keliauk Lietuvoje“ pranešime žiniasklaidai.
Teminį žemėlapį „Skaniausi Lietuvos miestai“ galite rasti čia.
„Tarptautinio gido „Michelin“ įvertinimai atskleidė Lietuvos gastronominio turizmo potencialą, bet tai yra tik pradžių pradžia. Mums svarbu, kad gastronominės iniciatyvos bei patirtys turistų laukia ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose. Lietuva išsiskiria autentišku kulinariniu paveldu bei daugiametėmis tradicijomis.
Esame viena nedaugelio Europos valstybių, kurios turi trumpą kelią nuo lauko iki stalo ir gali mėgautis vietiniais produktais bei, žinoma, mūsų bendruomenių kūrybiškumu, svetingumu ir entuziazmu. Tikiu, kad šis naujasis gastronomijos žemėlapis paskatins keliautojus atrasti Lietuvos regionus ir daugiau keliauti“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.
„Prie gastronominio turizmo bumo Lietuvoje prisidėjo teminiai žemėlapiai, tokie kaip „Šaltibarščių potvynis“, „Ledų žemėlapis. Skoniai, nuo kurių galima ištirpti“ bei, žinoma, 2019 m. išleistas „GASTROliavimo gidas“, kuris tapo itin populiariu. Daugelis vietinių turistų keliavo pagal jį norėdami paragauti dilgėlių ledų, apelsinų sriubos ar pieno šampano.
Pagal naujausius tyrimus, gastronominis turizmas visame pasaulyje išlieka viena populiariausių turizmo šakų, tad artėjantis keliavimo sezonas – puiki proga iš naujo atrasti skonių stoteles įvairiuose mūsų šalies regionuose“, – skanausią metų naujieną pristato Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.
Pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pernai atliktą vietinio turizmo tyrimą, net 39 proc. respondentų lankymąsi restoranuose bei kavinėse laiko pagrindine kelionių po Lietuvą veikla. 13 proc. keliaudami labiausiai nori išbandyti naujus skonius, patiekalus, o kas aštuntas – paragauti tradicinių to krašto virtuvės patiekalų. Maistui ir gėrimams vidutiniškai lietuviai keliaudami išleidžia 24 proc. visos kelionės po Lietuvą išlaidų, t. y. apie 39 eurus.
Kaip kelionės metu nepatenkintą gastronominį lūkestį 13 proc. vietinių turistų nurodė informacijos apie maitinimo įstaigas trūkumą, ypač apie lankomo regiono (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, kt.) virtuvės patiekalus. Tai ir paskatino GASTROliavimo gido Nr. 2 „Skaniausi Lietuvos miestai“ sudarymą.
Grobas, kakorai, kleckai, juodas sūris, valgomi paveikslai, košeriniai ledai, atominė pica... Tai – tik dalis skonių 51 Lietuvos savivaldybėje, pristačiusioje išskirtiniausius patiekalus, gėrimus arba valgomas lauktuves. Teminiame žemėlapyje – ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, kulinarinis paveldas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, kuriems keliaujant neduoda ramybės klausimas „O kur čia pavalgyti?“. Nuo šiol lankomas vietoves identifikuoti padės ir ragavimo patirtys vietos kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose.
Pavyzdžiui, su kraupia miesto legenda susijusios budelio sriubos galite paragauti tik Skuode ir niekur kitur. Mineraliniu vandeniu praturtintas ledų kokteilis arba šaltibarščiai tiekiami tik mineralais garsėjančiame Birštono kurorte. Alaus krašte Biržuose garuoja ne tik alaus sriuba, bet ir gaminamas pirmasis pasaulyje šokoladas ne iš kakavos pupelių, o gilių. Pasvalį garsina patiekalai iš krekenų, Radviliškį – šeivamedžio limonadas, o Rokiškį – atgimusios „karvutės“.
Beje, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ žodžių žaismo pagrindu sukurti ir pradėti vartoti terminai „GASTROlės“ bei „GASTROliuoti“ buvo įtraukti į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną kaip žodžiai, apibūdinantys keliavimą ieškant degustacinių patirčių.
