Už sunkias augintinio ligas galėsite padėkoti netinkamai mitybai: ja pasirūpinti sugeba tikrai ne visi

Dėl netinkamos augintinio mitybos dažnas šeimininkas susiduria su skaudžiomis pasekmėmis, tarp kurių – dažnėjantys augintinių nutukimo ir diabeto atvejai ar net vėžiniai susirgimai, kurie pasireiškia kas antram augintiniui. Pasirinkti tinkamus augintinio mitybos įpročius ne visuomet paprasta dėl skirtingai gyvūnų mitybos specialistų vertinamo šėrimo sausu pašaru, gyvulinės ar augalinės kilmės maisto ir kitų mitybos aspektų. Nors tinkamiausią mitybą savo gyvūnui kiekvienas šeimininkas atsirenka pats, esminė taisyklė, dėl kurios sutaria visi gyvūnų mitybos specialistai – augintinio mityba turi būti įvairi ir subalansuota. Kaip ją užtikrinti?

Dėl netinkamos mitybos daugėja problemų dėl nutukimo, diabeto ir vėžio

RAW šunų mitybos principo specialistė ir „Zenoo“ įkūrėja Agota Jakutytė pastebi, kad pastaraisiais dešimtmečiais gyvūnų mitybos įpročiai labai pasikeitė, ir ne visi pokyčiai veda į gera.

„Sausas maistas buvo sukurtas ne gyvūnų specialistų, veterinarų, bet elektriko. James Spratt, kuris nieko negalėjo pasiūlyti savo augintiniams, kurie keliavo kartu laivu, kaip tik keptus sausainius, sumanė padaryti sausą maistą. Pamatęs verslo perspektyvą, jis pradėjo sauso maisto verslą. Maiste dominavo liekanos, kurios nebebuvo reikalingos laivo įgulai. Panašus konceptas vyrauja ir dabar, masinės gamybos augintinių maiste – naudoti pigesnes žaliavas, siekiant sukurti didesnės maržos produktus“, – teigia A. Jakutytė.

Ji tęsia, jog dabar jau yra sukurtos organizacijos, nustačiusios minimalius maisto reikalavimus, nors tikras augintinių maistinių medžiagų poreikis iki šios nėra plačiai ištirtas. Vis dėlto, netrūksta statistikos, kad minimalius standartus atitinkantis maistas ne visuomet patenkina reikiamą poreikį, kuris labai skiriasi nuo šunų protėvių, mitusių šviežiu maistu, atlikdavusiu nuo šeimininkų – mėsa, organais, daržovėmis, kaulais.

2021 metais „Pet Obesity Prevention“ paskelbtais duomenimis, 39 proc. šunų šeimininkų ir 45 proc. kačių šeimininkų nurodo, kad jų augintiniai yra nutukę, nors įvairūs tyrimai rodo, kad nutukusių augintinių dalis iš tiesų viršija 50 proc. Kartu su nutukimo problema, auga ir šunų diabeto rizika – skaičiuojama, kad ši liga pasireiškia maždaug nuo 1 iš 100 iki 1 iš 500 gyvūnų, ir prognozuojama, kad ilgainiui atvejų skaičius didės.

Šunų, maitinimas naminiu ėdalu, sudarytu iš aukštos kokybės ėdalo, naudoto iš šeimininko valgio, palyginti su šunimis, šeriamais pramoniniu, komerciniu naminių gyvūnėlių maistu, gyvenimo trukmė buvo 3 metais ilgesnė – tokios įžvalgos 2003 metais priėjo mokslininkai, penkerius metus stebėję 522 šunų mitybos ir sveikatos rodiklius.

Tarp augintinių itin skaudi ir susirgimų vėžiu statistika – skaičiuojama, kad 1 iš 2 augintinių miršta nuo vėžinių susirgimų, ir esama tyrimų, rodančių, kad apie 30-40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti pakeitus mitybą.

„Pirmiausia augalinė mityba ar veganinis augintinių maistas dažnai negali užtikrinti svarbiausių amino rūgščių kiekio augintinio organizme. Joks šuo negali išgyventi be tokių svarbių amino rūgščių, kaip metioninas, leucinas, valinas ir izoleucinas. Bent vienos iš šių amino rūgščių trūkumas gali nulemti staigius ir kritinius augintinio sveikatos pokyčius. Pavyzdžiui, be metionino augintinio organizmas negali gaminti svarbaus augimo hormono IGF-1 būtino kiekvienai ląstelei. Kitos amino rūgštys yra labai svarbios baltymų sintezei. Būtent šių amino rūgščių yra ženkliai mažiau augalinės kilmės baltymuose. Jei norite, galite dieną per savaitę augintiniui leisti valgyti tik augalinės kilmės produktus, arba dar geriau, leisti pabadauti“, – teigia A. Jakutytė.

Svarbus šviežias maistas – tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės

RAW mitybos specialistė pastebi, kad šunys ir katės yra skirtingos rūšies gyvūnai, turintys skirtingus maistinės vertės poreikius.

„Katėms augalinė mityba išvis nėra reikalinga, o šunų mityboje naudojamas mažas, tačiau kokybiškas augalinės kilmės produktų vartojimas gali būti ir naudingas. Tačiau jis neturėtų sudaryti daugiau nei 5–10 proc. viso augintinio raciono. Taip pat turėtų dominuoti mažai cukraus ir žemo glikeminio indekso daržovės, kaip špinatai, kopūstai, morkos, brokoliai. Reikėtų vengti tokių produktų kaip ryžiai, bulvės, kukurūzai, avižos, kviečiai, lęšiai“, – vardija A. Jakutytė.

Paklausta, kaip šiandien turėtų atrodyti sveika, tvari ir pilnavertė augintinio mityba, A. Jakutytė pažymi, jog ypač svarbu augintinį maitinti šviežiu maistu, taip pat vertinga rinktis atšildytą arba liofilizuotą maistą.

„Jei bijote maitinti žaliu maistu ir maistą gaminate patys, galite žalią mėsą šiek tiek apkepti ar apvirti – tai vis tiek bus geriau, nei maitinti daug kartų perdirbtu maistu. Apart raumeninės mėsos, augintinio mityboje reikėtų naudoti tokius organus kaip širdis, kepenys, inkstai. Nepamiršti ir tokių kaulų, kaip kalakutienos ar vištienos kakliukai. Svarbu juos duoti žalius, ne apvirtus, nes apvirti kaulai pakeičia molekulinę struktūrą ir gali lūžti“, – įspėja A. Jakutytė.

Jos teigimu, svarbu prisiminti – augintinius mylime kaip vaikus, tačiau jie nėra vaikai. Tai gyvūnas, turintis visai kitokį virškinimo traktą, nei mes.

„Jei patys nevalgome žalios mėsos, nereiškia, kad to negali valgyti mūsų augintiniai, kurių skrandžio rūgštis puikiai sutverta suvirškinti tokį maistą ir net jame esančias bakterijas. Daugeliu atvejų į augintinio mitybą patariama įtraukti ir šviežios žuvies, kad užtikrintume reikiamą omega 3 ir vitamino D kiekį. Siūlyčiau vengti žuvų aliejų, nes tiek žmonių, o ypač augintinių maisto pramonėje jie yra labai žemos kokybės. O tam, kad visapusiškai sustiprintumėte augintinio virškinimo traktą ir imunitetą, verta pasirūpinti probiotikų papildais“, – pataria A. Jakutytė.

Augalinės kilmės baltymai: kada jie gali būti naudingi ir kur jų rasti?

Baltymai – gyvūnų mitybos pagrindas, reikalingas visapusiškam kūno augimui ir vystymuisi. Kaip energijos šaltinis, baltymai yra labai svarbūs metabolizmui, nes virškinant į organizmą patenka kaip aminorūgštys, kurios yra pagrindinė „statybinė“ medžiaga.

Apie augalinės kilmės baltymų vertę kalbanti „Roquette Amilina“ pardavimų vadovė gyvūnų mitybos produktams Vita Gališanskienė pastebi, kad, remiantis veterinarų dietinėmis rekomendacijomis, kiekvienas gyvūnas turi skirtingą baltymų ir aminorūgščių poreikį, įvertinant gyvūnų rūšį, gyvenimo etapą ir specifinį mitybinį poreikį.

Kai kurios nepakeičiamos amino rūgštys negali būti gaminamos kūne – jos gali patekti į organizmą tik su maistu. Pavyzdžiui, šunims gali reikėti 10 nepakeičiamų aminorūgščių, katėms – 11.

V. Gališanskienės teigimu, įvairūs augaliniai baltymai – kukurūzų, kviečių, bulvių, žirnių – leidžia aprūpinti organizmą trūkstamomis medžiagomis, ir, vertinant amino rūgščių sudėtį, savo funkcionalumu ir maistine verte yra panašūs į mėsos baltymus.

„Skirtingi augaliniai baltymai, turintys skirtingą amino rūgščių kiekį ir tipus, gali būti tvarus sprendimas tiek aplinkos, tiek ir gyvūnų sveikatos požiūriu. Tik pasirinkus tinkamai subalansuotą ėdalą galima užtikrinti, kad organizmas gaus visų reikiamų aminorūgščių kiekį. Pavyzdžiui, žirnių baltymuose gausu lizino ir arginino, kurių reikia kačių ir šunų organizmui. Augalinių baltymų pasirinkimas, keičiant gyvūninius baltymus, yra grįstas siekiu įveikti tris uždavinius: prieinamumą, kokybę ir poveikio aplinkai mažinimą“, – teigia V. Gališanskienė.

Anot jos, kalbant apie tvarumą, augalai turi vieną mažiausių ekologinių pėdsakų, todėl tai yra dar ir tvarus pasirinkimas. Ieškant augalinės kilmės ingredientų, kurie pagrįstų teiginius apie sveikatingumą naminio gyvūnėlio mityboje, V. Gališauskienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į šias taisykles:

• Jei ieškote sveikos odos ir spindinčio kailio būklei reikalingų augalinės kilmės ingredientų, rinkdami ėdalą žiūrėkite, jog tarp sudėties būtų kukurūzų aliejus ir kukurūzų gemalų, kurie yra geri Omega 6 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir natūralaus vitamino E šaltiniai.

• Gerai akių sveikatai ir imunitetui palaikyti, ieškokite kukurūzų glitimu praturtinto maisto, kuris yra natūralus karotinoidų šaltinis su aukštu liuteino kiekiu, kuris padeda augintinio akių priežiūrai.

• Skaidulos atlieka svarbų vaidmenį naminių gyvūnėlių sveikatai: tirpios ir fermentuojamos skaidulos kaip prebiotinė maistinė medžiaga, užtikrinanti gerą žarnyno fermentaciją; nefermentuojamos skaidulos – gerai išmatų kokybei ir kalorijų mažinimui. Jos dažniausiai naudojamos naminių gyvūnėlių ėdale nutukimo dietinei kontrolei, nes netirpių skaidulų nurijimas natūraliai skatina sotumą, nepridedant kalorijų. Taigi, mažo kaloringumo dietos atveju svarbu, kur augintinis su maistu gautų daug ląstelienos, pavyzdžiui, žirnių ankščių lukštų.

• Norėdami pagerinti žarnyno veiklą, maiste ieškokite kviečių, kukurūzų ir žirnių skaidulų arba krakmolo.

• Ieškantiems tinkamų ingredientų hipoalerginėms dietoms, reikėtų rinktis alternatyvas, pagamintas iš žirnių ar bulvių, vietoje sojos ar grūdų. Dietoms, kai reikia pašalinti bet kokius galimus alergenus, svarstytini hidrolizuoti baltymai.

• Nereguliarus tuštinimasis ir ypač lėtinis vidurių užkietėjimas kelia vis didesnį susirūpinimą naminiams gyvūnėliams ir ypač mažoms veislėms. Vidurių užkietėjimas dažnai siejamas su fizinio krūvio stoka ar nepritaikyta dieta. Tokiu atveju šiems gyvūnams rekomenduojama naudoti skaidulomis praturtintus maisto produktus. Žirnių pluoštas gali būti veiksmingas alternatyvus skaidulų šaltinis tokiai problemai spręsti.

• Kukurūzų glitimo miltų turintys pašarai yra mažai pelenų turintis baltymų šaltinis ir veikia kaip šlapimo „rūgštiklis“, ypač naudingas katėms.

Svarbiausia, kad visi produktai būtų kuo natūralesnės sudėties

KIKA komunikacijos projektų vadovė Karolina Tuminauskaitė pažymi, kad pastaruoju metu šeimininkų požiūris į gyvūną keičiasi – šiandien augintinis yra vertinamas kaip pilnavertis šeimos narys, draugas, dovanojantis džiaugsmą, gelbstintis nuo vienatvės ar mokantis rūpestingumo. Todėl šeimininkai ima vis labiau rūpintis savo augintinių sveikata ir gerove, renkasi ir sveikesnes, ekologiškesnes, tvaresnes įvairių produktų alternatyvas, o maistas – ne išimtis.

„Kokybiškas maistas yra tiek žmonių, tiek ir gyvūnų sveikatos pagrindas. Maistas nuo mūsų stalo yra netinkamas augintiniams ir gali padaryti rimtos žalos jų sveikatai – sutrikdyti virškinimą, iššaukti alergines reakcijas ar netgi apnuodyti augintinį. Todėl sausą, augintiniams skirtą maistą rinktis verta, nes tai sveika ir patogu. Kokybiškas sausas pašaras ne tik ilgiau išlieka šviežias, bet ir prilygsta taisyklingai, subalansuotai mitybai, nes jo granulėse yra viskas, ko reikia gyvūnui: baltymų šaltiniai, vitaminai, mineralai ir kiti papildomi ingredientai, svarbūs gerai augintinio savijautai ir sveikatai palaikyti.

Teisingai parinktas sausas pašaras gali turėti skirtingas funkcijas ir padėti spręsti įvairias problemas ar netgi padėti prailginti jūsų augintinio gyvenimo trukmę, o to juk ir trokšta visi šeimininkai. Be to, kokybiško sauso pašaro augintiniui reikia nedaug, tad šioje vietoje džiaugiasi ne tik augintinis, bet ir šeimininko piniginė“, – teigia K. Tuminauskaitė.

Anot jos, kalbant apie baltymus – augintinių organizmas neįsisavina viso baltymo, o suskaido jį į atskiras aminorūgštis. Kol augintinis gauna visas amino rūgštis, kurių jo organizmui reikia, iš savo mitybos, nėra fiziologinio skirtumo tarp baltymų, gaunamų iš augalinių šaltinių, ir baltymų, gaunamų iš gyvūninių šaltinių.

„Tiek šunys, tiek katės geba virškinti maistinius augalinius baltymus. Augaliniai baltymai gali suteikti augintiniams reikalingų aminorūgščių ir maistinių medžiagų be užteršimo rizikos ir ligų, kurie dažnai siejami su gyvūniniais produktais. Augalinių baltymų pranašumai apima didesnį ląstelienos suvartojimą, mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių riziką ir naudą optimaliam svoriui palaikyti. Be to, augaliniuose baltymuose nėra kai kurių mėsoje esančių mažiau sveikų junginių, įskaitant sočiuosius riebalus ir cholesterolį“, – pastebi K. Tuminauskaitė.

Anot jos, taisyklingos mitybos ratą sudaro 80 proc. sauso ir apie 10–12 proc. konservuoto pašaro, maždaug 3–5 proc. skanėstų, o likusi dalis, 1–3 proc., skirti papildams.

„Svarbu nepamiršti, kad visi produktai turėtų būti kuo natūralesnės sudėties, papildyti aukščiausios kokybės gyvūninės kilmės baltymų šaltiniais, tokiais kaip mėsa ar žuvis, be sintetinių priedų ar grūdinės kilmės ingredientų“, – teigia K. Tuminauskaitė.