Šią temą konferencijoje gvildens ir Lietuvos Olimpinės rinktinės kineziterapeutas bei sveikos gyvensenos specialistas Tomas Linksmuolis, kuris skaitys pranešimą tema: „300 minučių per savaitę – kaip nenumirti iš nuobodulio bandant jas surinkti?“.
Kaip teigia T. Linksmuolis, kalbėdamas apie judėjimą ir ilgaamžiškumą, visas žmogaus gyvenimas yra judėjimas.
„Mūsų venomis teka kraujas, mūsų plaučiai pumpuoja deguonį, o mitochondrijos be sustojimo suka krebso ciklą gamindamos energiją, ir mūsų neuronai nuolat siunčia elektros impulsus kontroliuodami visus šiuos procesus“, – pasakoja jis.
Anot kineziterapeuto, sensant visas šis judėjimas lėtėja, sunkėja ir tampa vis monotoniškesnis.
„Taigi ir kalbant apie ilgaamžiškumą mes turėtume daugiausiai galvoti apie tai, kaip išlaikyti sklandų visų procesų judėjimą kuo ilgiau. Mano nuomone, fizinis aktyvumas yra pats svarbiausias senėjimą lemiantis faktorius. Tai net nediskutuotina. Klausimas tik koks jis turi būti“, – teigia jis.
Pasak sveikos gyvensenos specialisto, mokslas ir tarptautinės sveikatos organizacijos vienareikšmiškai sutaria, kad žmogus turėtų judėti nedideliu intensyvumu bent 150-300 minučių per savaitę, priklausomai nuo amžiaus.
„Tačiau reikia suprasti, kad tai tik statistinis vidurkis, atspindintis dalį tiesos. Taip pat yra tyrimų, rodančių, kad 60 minučių trukmės treniruotė, atlikta po 8 valandų sėdimo darbo dienos, nesumažina sėdėjimo sukelto neigiamo efekto sveikatai“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis teigia, kad tas pačias 60 minučių išskaidžius į 12 trumpų reguliarių judesio pertraukėlių darbo dienos metu, neigiamas sėdėjimo efektas praktiškai pranyksta.
„Tad panašu, kad daugelis žmonių juda ne per mažai, o per retai. Ir jei jau kalbame apie ilgaamžiškumą, turėtume kelti tikslą judėti dažniau, o ne daugiau. Aš rekomenduoju bent kas 30 minučių sėdėjimo atsistoti ir padaryti kelis judesius, pasivaikščioti, o tada vėl sėsti prie darbo“, – pataria T. Linksmuolis.
Paklaustas apie tai, kiek žingsnių per dieną kiekvienam iš mūsų iš tiesų reikia nueiti, jis pastebi, kad viskas priklauso nuo mūsų tikslo.
„Siekiant palaikyti sklandžią širdies kraujagyslių sistemos veiklą, 10 tūkstančių žingsnių yra geras tikslas, bet tai nėra vienintelis būdas šiam tikslui pasiekti. Panašias organizmo adaptacijas galime sukelti ir užsiimdami visomis kitomis mažo intensyvumo fizinėmis veiklomis: važiuodami dviračiu, plaukdami, tvarkydamiesi buityje, krapštydamiesi gamtoje“, – vardija pašnekovas.
Jo nuomone, ėjimas yra išties puikus būdas išjudinti kūną ir palaikyti tinkamą laikyseną.
„Bet kaip sakoma, jei negali eiti – šliaužk, tik nesustok judėti. Ir visų svarbiausia – senstant užtikrinti, kad judėjimas išliktų kuo sklandesnis bei lengvesnis. O to pasiekti galime tik per kūno stiprinimą jėgos pratimais“, – teigia T. Linksmuolis.