Nors pagrindinis kalbos dekoderio tikslas – padėti žmonėms, praradusiems gebėjimą bendrauti, JAV mokslininkai pripažino, kad ši technologija kelia klausimų dėl asmens privatumo pažeidimo, rašo „Science Alert“.
Siekdami nuraminti tokius nuogąstavimus, jie atliko bandymus, kurie parodė, kad jų dekoderis negali būti naudojamas asmenims, kurie neleido jam mokytis stebėti savo smegenų veiklos ilgas valandas, praleistas funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) skenerio ekrane.
Ankstesni tyrimai parodė, kad smegenų implantas gali padėti žmonėms, kurie nebegali kalbėti ar rašyti, ištarti žodžius ar net sakinius.
Tokios „smegenų ir kompiuterio sąsajos“ sutelkia dėmesį į smegenų dalį, kuri kontroliuoja burną, kai ji bando sudaryti žodžius.
Teksaso universiteto Ostine neurologas Aleksandras Hutas, naujojo tyrimo bendraautorius, sakė, kad jo komandos sukurtas kalbos dekoderis „veikia visai kitu lygmeniu“.
Tai pirmoji sistema, galinti atkurti nenutrūkstamą kalbą be invazinio smegenų implanto, teigiama žurnale „Nature Neuroscience“ paskelbtame tyrime.
Tai leido tyrėjams sudaryti žemėlapį, kaip žodžiai, frazės ir reikšmės sukelia reakcijas smegenų srityse, kurios, kaip žinoma, apdoroja kalbą.
Šiuos duomenis jie įtraukė į neuroninio tinklo kalbos modelį, kuriame naudojamas GPT-1 – dirbtinio intelekto technologijos, vėliau įdiegtos itin populiarioje programoje „ChatGPT“, pirmtakas.
Modelis buvo apmokytas nuspėti, kaip kiekvieno asmens smegenys reaguos į suvoktą kalbą, tada susiaurino galimybes, kol rado artimiausią atsakymą.
Kad patikrintų modelio tikslumą, kiekvienas dalyvis fMRI aparate išklausė naują pasakojimą.
Pirmasis tyrimo autorius Jerry Tangas teigė, kad dekoderis galėjo „atkurti esmę to, ką vartotojas girdėjo“.
Pavyzdžiui, dalyviui išgirdus frazę „aš dar neturiu vairuotojo pažymėjimo“, modelis grąžino „ji dar net nepradėjo mokytis vairuoti“.
Taip pat dekoderis sunkiai susidorodavo su asmeniniais įvardžiais, tokiais kaip „aš“ ar „ji“, – pripažino mokslininkai.
Tačiau net ir tada, kai dalyviai patys sugalvojo istorijas arba žiūrėjo nebylius filmus, dekoderis vis tiek sugebėjo suprasti „esmę“, teigė jie.
„Taigi galime matyti, kaip vystosi mintis, nors tikslūs žodžiai ir dingsta.“
Etinis įspėjimas
Ispanijos Granados universiteto bioetikos profesorius Davidas Rodriguezas-Ariasas Vailhenas, nedalyvavęs šiame tyrime, sakė, kad jis peržengė ankstesnių smegenų ir kompiuterio sąsajų pasiekimų ribas.
Jis teigė, kad tai priartina mus prie ateities, kai dirbtinis intelektas „galės skaityti ir transkribuoti mintis“, ir įspėjo, kad tai gali vykti prieš žmonių valią, pavyzdžiui, kai jie miega.
Tyrėjai numatė tokius nuogąstavimus.
Jie atliko bandymus, kurie parodė, kad dekoderis neveikia žmogaus, jei jis dar nebuvo apmokytas dirbti su konkrečia jo smegenų veikla.
Trys dalyviai taip pat galėjo lengvai suklaidinti dekoderį.
Toliau komanda tikisi pagreitinti procesą, kad galėtų dekoduoti smegenų skenavimą realiuoju laiku.
Jie taip pat paragino nustatyti taisykles, kurios apsaugotų asmens privatumą.
„Mūsų protas iki šiol buvo mūsų privatumo sergėtojas. Šis atradimas gali būti pirmas žingsnis link šios laisvės pažeidimo ateityje“, – perspėjo bioetikos specialistė Rodriguez-Arias Vailhen.