„Visą naktį varčiausi“ arba „miegojau, kaip užmuštas“ – frazės, kurias neretai naudoja tiek žmonės, kurie susiduria su nemigos problemomis, tiek tie, kuriems naktis praeina ramiai ir nejučiomis. Vis dėlto, netgi tada, kai visą naktį pavyksta išmiegoti neprabudus, skirtingomis naktimis pailsime nevienodai. Negana to, neretai prieš užmiegant žmogaus kūnas ima trūkčioti, kas dažnu atveju išgąsdina. Kodėl taip nutinka ir kaip skiriasi miegas, sutiko papasakoti Vilniaus universiteto profesorė, Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė prof. dr. Rūta Mameniškienė.
Miego – nei per daug, nei per mažai
Profesorė aiškino, kad žmogaus miegas skirstomas į dvi pagrindines fazes – lėtą ir paradoksinį arba dar vadinamą greitų akių judesių miegą. Lėtasis miegas turi tris stadijas – užmigimo, lengvo ir gilaus miego. Pašnekovė pabrėžia, kad pastarasis yra labai svarbus, dar vadinamas „atkuriamasis“, nes jo metu atgaunama ir kaupiama energija, sureguliuojama ir atgaivinama smegenų veikla, stiprėja ląstelių ryšiai, tvirtėja imuninė sistema, išskiriamas augimo hormonas, sureguliuojama alkį ir sotumą reguliuojančių hormonų išsiskyrimas. Įrodyta, kad gilus miegas skatina įžvalgų mąstymą, didina kūrybiškumą ir gerina atmintį. Na o paradoksinio miego fazė yra labai svarbi psichologinės pusiausvyros atkūrimui.