Tiksliaisiais mokslais susidomėjo vaikystėje
Dr. I. Plikusienė pasakoja, kad tiksliaisiais mokslais susidomėjo gana anksti, dar vaikystėje. Mat Ievos tėtis – fizikos profesorius, o vėliau šią specialybę pasirinko ir vyresnysis brolis.
„Nuo vaikystės mačiau, kad moksle yra daugybė įdomių dalykų ir neribotos galimybės tyrinėti, todėl studijuoti pasirinkau fiziką, mane ypač domino astrofizikos sritis. Tačiau studijuodama susidomėjau nanotechnologijomis ir vėliau pasukau link chemijos.
Doktorantūros metu Vilniaus universiteto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centre „NanoTechnas“ tyrinėjau įvairias nano matmenų struktūras, sluoksnius ir taip pat biologiškai aktyvių medžiagų reakcijas ant paviršių. Parengiau fizikinės chemijos krypties disertaciją“, – prisimena mokslininkė.
Ji pabrėžia, kad taip pat jau 13 metų šį dalyką dėsto studentams, dirba docente ir mokslininke VU Chemijos ir geomokslų fakultete.
„Šiuo metu kartu su kolegomis kuriame ir tobuliname optinius biologinius jutiklius. Mokslinis darbas ir dėstymas nėra vienintelės veiklos, kurias vykdau. Taip pat šiuo metu esu Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos pirmininkė. Šios organizacijos tikslas – gerinti jaunųjų mokslininkų padėtį Lietuvoje“, – dėsto pašnekovė.
Visos mokslininkės darbo dienos skirtingos
Paklausta apie tai, kaip atrodo mokslininkės darbo diena, I. Plikusienė teigia, kad jos darbo dienos nebūna vienodos, tačiau jas visas tenka kruopščiai suplanuoti.
„Kadangi turiu daug skirtingų veiklų, laiko planavimas yra itin svarbus. Dirbu ir Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC). Dalį laiko skiriu dėstymui universitete, tačiau didžiąją laiko dalį užima eksperimentai, jų analizė, publikacijų ir projektų rengimas“, – vardija pašnekovė.
Jos grupės tyrimų sritis – paviršinių bangų taikymas biologiškai aktyvių medžiagų sąveikų nustatymui.
„Šią sritį su kolegomis vystome jau daugiau nei 10 metų. Tokius unikalius tyrimus atliekančių mokslinių grupių pasaulyje nėra daug, nes čia reikalingas įdirbis ir labai platus žinių bagažas iš skirtingų mokslo sričių – nuo fizikos iki biologijos.
Mūsų mokslinė grupė vykdo ne vieną mokslinį projektą, aktyviai vystome bendradarbiavimą su užsienio mokslininkais. Pernai pradėjome aktyviai bendradarbiauti su Taivano mokslininkais iš Nacionalinio Taivano universiteto. Kartu vykdome imuninių jutiklių, skirtų jautriam virusų nustatymui, tematikos vystymą“, – pasakoja I. Plikusienė.
Išvystė technologiją, naudojamą antikūnams ir antigenams tirti
Mokslininkė teigia, kad šiemet pradėjo naują projektą, kuriame sieks panaudoti paviršines šviesos ir akustines bangas ir sukurti modelinę sistemą lamų antikūnų charakterizavimui.
„Kupranugarių šeimos atstovų, tokių kaip lamos ir alpakos, organizmai geba gaminti ne tik standartinio dydžio (panašaus į žmonių) antikūnus, bet ir mažesnius. Šie mažesni antikūnai pasižymi ypatingomis savybėmis, jie geba greičiau ir stipriau prisijungti prie tam tikrų antigeno dalių, jas efektyviai blokuoti ir neleisti virusui patekti į ląsteles, todėl turi didelį potencialą gydyme ir diagnostinių priemonių kūrime.
Savo laboratorijoje esame išvystę technologiją, kurią naudodami galime esamu laiku matuoti, kaip jungiasi skirtingos biologiškai aktyvios molekulės, pavyzdžiui, įvairūs antikūnai ir antigenai, o vėliau, apdorojus gautus rezultatus, išsiaiškinti kokiu greičiu, kaip stipriai jie jungiasi, kiek jų yra paviršiuje ir kita. Ši metodika universali ir gali būti naudojama įvairiems antikūnams ir antigenams tirti“, – aiškina I. Plikusienė.
Anot jos, tokie tyrimai yra itin svarbūs norint sukurti jautrius ir atrankius diagnostikos įrankius, kurių panaudojimas labai platus – nuo priešvėžinių ar vėžinių žymenų iki alergijų testų, taip pat jais galima tirti naujai kuriamus vaistus ir atrinkti geriausiai tinkančius kandidatus terapijai.
„Antikūnai susidaro mūsų organizme kaip apsauga patekus infekcijai. Pavyzdžiui, jei į organizmą patenka virusas, prisijungdami prie viruso struktūrinių baltymų, antikūnai juos blokuoja ir neleidžia virusui patekti į ląsteles. Kitaip tariant, antikūnai – labai svarbūs mūsų organizmo apsaugai“, – pabrėžia mokslininkė.
Tiria tai, nuo ko priklauso mūsų organizmo apsauga
Ji teigia, kad antikūnai mūsų organizme susidaro prieš įvairius, skirtingus antigenus, pavyzdžiui, po infekcijų ar po skiepų.
„Vienas iš iliustruojančių pavydžių apie antikūnų sukuriamą apsaugą yra kūdikio žindymas. Yra žinoma, kad labai svarbu žindyti naujagimius, nes su motinos priešpieniu ir pienu mama gali perduoti antikūnus ir apsaugą nuo infekcijų savo vaikui. Todėl yra svarbu tirti kaip ir kokie antikūnai ir antigenai jungiasi tarpusavyje, kaip greitai ir stipriai jie gali prisijungti vieni prie kitų, kiek laiko išlieka prisijungę, nes nuo to priklauso ir mūsų organizmo apsauga“, – tikina I. Plikusienė.
Pasak jos, antikūnai gali būti naudojami ir ligų diagnostikoje, įvairiuose testuose ir jutikliuose.
„Tam ir yra kuriami ir tobulinami įvairūs imuniniai jutikliai, kurie geba tikru laiku išmatuoti kaip antikūnai jungiasi prie antigenų ir įvertinti tokių sąveikų efektyvumą. Tai darome ir mes, tam naudojame šviesos ir akustines bangas, nukreiptas į paviršių. Tokios bangos leidžia pasiekti labai didelį matavimo jautrį ir nustatyti netgi mažiausias antikūnų koncentracijas jiems jungiantis su antigenais“, – dėsto pašnekovė.
Kalbėdama mokslininkė pabrėžia ir biologinių jutiklių svarbą. Tai tam tikri prietaisai, gebantys nustatyti ieškomą biologiškai aktyvią medžiagą mėginyje.
„Biologinio jutiklio paviršių sudaro ant jo pritvirtintos biologiškai aktyvios medžiagos, pavyzdžiui – antikūnai, antigenai, receptoriai, fermentai ar kita, priklausomai, ką norimą nustatyti.
Pavyzdžiui, jei norime nustatyti antigenus, reikia ant paviršiaus imobilizuoti juos specifiškai atpažįstančius antikūnus. Tada, kai vyksta imobilizuoto antikūno sąveika su nustatomais antigenais, ši sąveika išmatuojama ir signalo vertiklio pagalba paverčiama elektriniu signalu, kuris leidžia matyti tam tikrus parametrus kompiuterio ekrane.
Priklausomai nuo to, koks yra signalo vertiklis, biologiniai jutikliai gali būti įvairūs: optiniai, pjezoelektriniai, elektrocheminiai ir kita. Biologiniai jutikliai naudojami labai plačiai, nuo maisto pramonės iki medicinos. Tokie biologiniai jutikliai, kuriais nustatoma antigeno-antikūno sąveika, vadinami imuniniais jutikliais“, – aiškina mokslininkė.
Biologiniai jutikliai – galimybė laiku diagnozuoti ligą
Ji teigia, kad biologinių jutiklių kūrimas ir tobulinimas yra labai svarbi ir plati mokslo sritis, nes turėdami jautrius, selektyvius biologinius jutiklius galime nustatyti tam tikrus ligų biologinius žymenis ir laiku diagnozuoti ligą.
„Tam tikrais atvejais, nustatant biologinius žymenis, galima netgi identifikuoti būkles prieš prasidedant ligai ir jos išvengti. Sveikatos būklės sekimas svarbus ne tik konkretaus žmogaus atveju, bet ir valstybiniu mastu, turint efektyvią strategiją ligų diagnostikai galima žmogų laiku pagydyti ar netgi išvengti ligos, išlaikyti jį aktyvų ir darbingą. Tai yra daug efektyviau nei gydyti žmogų nuo sunkių ligų.
Pavyzdžiui, Suomijoje moterys labai aktyviai tiriamos dėl gimdos kaklelio vėžio, dažnu atveju pavyksta nustatyti priešvėžinius pakitimus, juos pašalinti ir išsaugoti moterų sveikatą. Todėl Suomijoje ši liga yra tapusi reta“, – pasakoja I. Plikusienė.
Mokslininkė teigia, kad šiuo metu labai sparčiai vystomi neinvaziniai biologiniai jutikliai, kuriais galima nustatyti biologinius žymenis, pavyzdžiui, iš iškvepiamo oro ar seilių.
„Biologiniai žymenys yra tarsi ligos „pirštų antspaudai“. Tokiu būdu galima sekti tiek ligos eigą, tiek vaistų kiekį žmonių organizme. Tai ypatingai svarbu kuriant individualizuotą mediciną, parinkti vaistų dozes konkrečiam pacientui“, – dėsto ji.
Mokslas – tai komandinis darbas
Paklausta, kaip atrodo jos laisvas laikas, Ieva pripažįsta, kad didžiąją laiko dalį užima darbas ir šeima, o pastaruoju metu tenka ir daug keliauti darbo reikalais. Vis dėlto moteris laisvalaikį mėgsta leisti taip, kad jis būtų nesusijęs su moksline aplinka.
„Manau, kad turėčiau daugiau laiko skirti poilsiui, nes pailsėjus aplanko didesnis kūrybiškumas, įkvėpimas, kurio taip reikia moksliniame darbe. Tačiau kai turiu laisvo laiko, labai mėgstu važinėti dviračiu. Fizinė veikla padeda pailsėti smegenims, norėčiau šiam hobiui skirti daugiau laiko. Gal ateityje pavyks susiplanuoti daugiau laisvalaikio, o ne darbo valandų (šypsosi). Taip pat mėgstu keliauti su šeima ir draugais, todėl, atsiradus galimybei, kur nors važiuojame ar skrendame“, – pasakoja moteris.
Kalbėdama apie prestižinį Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą, I. Plikusienė neslepia – tai labai svarbus įvertinimas jos karjeroje.
„Šis apdovanojimas man suteikė galimybę susipažinti su aukšto lygio mokslininkais, praplėsti bendradarbiavimo tinklą. Labiausiai džiaugiuosi, kad šis apdovanojimas prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje. Nors Lietuvoje neturime tokių didelių moksliniams tyrimams skirtų resursų, kaip didžiosios valstybės, bet čia yra parengiami aukšto lygio mokslininkai, kurie geba konkuruoti pasauliniu mastu. Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas yra to rezultatas“, – pasakoja mokslininkė.
Ji pabrėžia, kad turėjo galimybę augti ir formuoti savo įgūdžius aukšto lygio Lietuvos mokslinėje grupėje, turėjo puikius vadovus, iš kurių galėjo mokytis.
„Mokslas – tai komandinis darbas. Manau, kad šis apdovanojimas – tiek mano, tiek ir mano kolegų nuopelnas, nes jie prisidėjo prie mano idėjų įgyvendinimo, suteikė ir tam reikalingus resursus. Mano nuomone, nors Lietuva ir nedidelė šalis, bet čia turime labai aukštą mokslo potencialą, tik reikia jį tikslingai išnaudoti paruošiant specialistus, gebančius kurti inovacijas“, – teigia I. Plikusienė.
Pripažinimas ir džiugina, ir įpareigoja
Paklausta apie tai, kaip jaučiasi pripažinti viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje, I. Plikusienė teigia, kad toks įvertinimas ir džiugina, ir įpareigoja. Anot jos, su šiuo įvertinimu atėjo ir didelis dėmesys jos atliekamiems tyrimams, ir sričiai, kurioje mokslininkė dirba.
„Manau, kad tai puiki galimybė visuomenei pristatyti mokslinius tyrimus, mokslininkų darbą ir taip prisidėti prie visuomenės švietimo. Su šiuo įvertinimu pamačiau, kad didelė visuomenės dalis nori žinoti, ką veikia mokslininkai, kaip jų darbas prisideda prie žmonių gyvenimo gerinimo. Kadangi mokslininkų tikslas ir yra gerinti žmonių gyvenimo kokybę, manau, kad turime apie tai ir papasakoti plačiau.
Galbūt, jei jaunoji karta matys daugiau mokslininkų, susipažins su jų darbu, tai paskatins ir ateityje rinktis panašias profesijas. Turėdami platesnį visuomenės supratimą apie mokslinius tyrimus ir mokslo svarbą kasdieniame gyvenime, galime atlikti tikslesnes prognozes, įtraukti daugiau visuomenės narių į inovatyvių produktų kūrimą, taikymą ir vystymą bei formuoti mokslu grįstą valstybės valdymą“, – dėsto pašnekovė.
Kuo daugiau dirbti, tuo daugiau idėjų kyla
Kalbėdama apie ateities planus mokslininkė neslepia – planų turi labai daug.
„Turbūt yra tokia tendencija, kad kuo daugiau dirbi, tuo daugiau idėjų kyla. Biologinių jutiklių vystymo sritis yra labai plati, todėl planuoju ir toliau į ją gilintis, plėsti mūsų mokslinę grupę ir vykdomus tyrimus. Kadangi turime didelį įdirbį tiriant antigeno-antikūno sąveikas, planuojame taikyti ir vystyti inovatyvius metodus šių sąveikų tyrimams esamu laiku“, – teigia I. Plikusienė.
Ji pabrėžia, kad šiuo metu plečiasi ir jos mokslinė grupė, prie jos prisijungia nauji nariai – mokslininkai ir doktorantai, todėl atsiranda ir naujų tematikų. Aktyviai bendradarbiaujama ne tik su užsienio moksliniais centrais, bet ir čia, Lietuvoje.
„Atliekame bendrus darbus su FTMC Plazmonikos ir nanofotonikos laboratorija, kurios vadovas prof. Zigmas Balevičius. Kartu kuriame ir tiriame įvairius nanostruktūrizuotus paviršius ir jų panaudojimo galimybes biologinių jutiklių kūrime. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su VU Gyvybės mokslų centru“, – teigia mokslininkė.
Apie mokslą su LOGIN dalyviais I. Plikusienė kalbėsis jau gegužės 11–12 dienomis didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų festivalyje LOGIN. Šiais metais dalyvių lauks dvi dienos pokalbių ir daugiau nei 150 pranešėjų. Daugiau informacijos ČIA.