Dirbtinio intelekto ir technologijų bumas
Dirbtinio intelekto tendencijos neaplenkia ir darbdavio įvaizdžio srities – darbdaviai linkę naujausias technologijas pritaikyti tiek bendraudami su kandidatais, tiek gerindami darbuotojų patirtį.
„Dirbtinis intelektas šiandien yra kaip burtažodis – tinka viskam ir visada. Ir darbdavio įvaizdžio kontekste ekspertai pastebi, kad DI technologijos iš tiesų aktyviai naudojamos. Dar daugiau – ne tik baziniai jų įrankiai kaip „ChatGPT“, bet ir kitos platformos ar net pačių įmonių sukurti pokalbių su kandidatais robotai“, – sako H. Bivainienė.
„WEBD“ konferencijoje audito kompanija „PwC“ akcentavo, kad dirbtinis intelektas svarbus ne tik optimizuojant užduotis, bet ir tvarkant bei apdorojant duomenis, kurių darbuotojai per savo profesinį ciklą palieka ypač daug.
„PwC“ atstovai konferencijoje pabrėžė, jog dirbtinio intelekto analizuojami duomenys padeda kurti sąžiningo ir lygiateisiško atlygio sistemas, tobulinti organizacijos valdyseną ir net numatyti darbuotojų sveikatos problemas bei joms užkirsti kelią. Tad akivaizdu, kad į šią technologiją įmonės investuos ir gerindamos vidinius personalo procesus“, – pasakoja H. Bivainienė.
Ji prideda, kad darbdavio įvaizdžiui ne mažiau svarbu, jog įmonės mokytų darbuotojus, kaip dirbti naudojant DI įrankius. Tai turi reikšmingos įtakos tiek pritraukiant kandidatus, tiek gerinant esamų darbuotojų išlaikymą ir pasitenkinimą darbu.
„Bendrovės „Delloite“ duomenimis, 7 iš 10 vadovų teigia, jog jų organizacijose DI įgūdžių spragos vertintinos nuo vidutinių iki ekstremalių. Tad atitinkamų žinių suteikiantys darbdaviai konkurencinėje kovoje dėl talentų laikomi patrauklesniais“, – pasakoja H. Bivainienė.
Svarbiausia – vidaus auditorija
Jau antrus metus iš eilės matyti, kad pasaulinės įmonės darbdavio įvaizdžio kampanijas dažniausiai skiria ne išorei, bet vidaus auditorijai – esamiems darbuotojams.
„Darbdaviai tikisi, kad už bet kokius pažadus garsiau skamba esamų darbuotojų liudijimai, o geriausia reklama – jų ambasadorystė. Būtent todėl įmonės stengiasi užtikrinti geriausią įmanomą darbuotojų patirtį, kad patyrimais būtų dalinamasi į išorę ar net skambėtų istorijos, kaip gera dirbti kompanijoje“, – aiškina H. Bivainienė.
Tam, kad užtikrintų geriausią įmanomą darbuotojų patirtį, darbdaviai aktyviai rūpinasi visapuse darbuotojų gerove (angl. well-being).
„Prieš keletą metų apie tai kalbėjome kaip apie ateities tendenciją, o šiandien rūpestis gerove yra visiškai natūrali praktika. Svarbu pasakyti, kad gerovė tai ne tik patogi darbo vieta ir smagūs renginiai, bet ir emocinis saugumas, įtrauktis ir įvairovė. Pavyzdžiui, audito bendrovė „PwC“ pasakoja į gerovės sampratą įtraukianti ir tinkamą bendradarbiavimą ir vadovavimą, atitiktį tvarumo reikalavimams, karjeros galimybes, o siekdama užtikrinti asmeninį dėmesį papildomas naudas įmonė netgi personalizuoja pagal lytis“, – sako H. Bivainienė.
Tikslinis vertės pasiūlymas
Darbdavio įvaizdžio temoje vienas svarbiausių aspektų yra Darbdavio vertės pasiūlymas (angl. Employer Value Proposition, EVP) – tai pagrindinis darbdavio pažadas, dėl kurio kandidatai galėtų rinktis dirbti konkrečioje kompanijoje, o esami – pasilikti.
Šiemet konferencijoje garsiai skambėjo kiek modifikuotas terminas – Tikslinis vertės pasiūlymas (angl. Targeted Value Propositon, TVP), reiškiantis vertės pasiūlymą labai konkrečiai auditorijai.
„Konferencijoje viešbučių tinklas „IHK“ teigė, kad neturi iššūkių samdant specialistus, bet prabangiems viešbučiams negali rasti patyrusių aukščiausio lygio vadovų. Todėl įmonė nusprendė sukurti vertės pasiūlymą būtent tokiam kandidatų segmentui. Pakvietė vieno savo viešbučių Portugalijoje vadovą pasidalinti savo istorija ir santykiu su įmonių grupe, o įmonės valdomą nekilnojamąjį turtą kandidatams pristatė meta visatoje“, – pasakoja H. Bivainienė.
Anot ekspertės, TVP terminą girdėsime vis dažniau, nes daugelyje verslo segmentų ryškėja personalizacijos tendencija – klientai tikisi gauti konkrečiai jiems pritaikytus sprendimus. Šios tendencijos apraiškos matomos ir darbdavio įvaizdžio srityje. Be to, kampanijomis siekiama ne šiaip pristatyti vertes, bet darbo įmonėje idėją parduoti ir sudominti kandidatus, todėl ir tam skirti sprendimai gerokai labiau nei anksčiau paremti rinkodaros ir pardavimų principais.
Ryšys kuriamas emocijomis
H. Bivainienė pabrėžia, kad darbdavio įvaizdžio kampanijos turėtų būti kuriamos remiantis tyrimais, fokus grupėmis ir labai aiškia logika bei problematika. Vis tik auditorijoms skirtos žinutės turėtų būti ne loginiai argumentai, o emocijomis grįsti pasakojimai.
„Darbdavio įvaizdžio ekspertai nuogąstauja, kad kandidatams skirtos žinutės vis dar per daug šaltos ir korporatyvios. Jų teigimu, daug geriau veikia asmeninės darbuotojų istorijos – jos turi daug daugiau emocinio svorio ir yra įtaigesnės. Ir tai nebūtinai turi būti asmeniniai pasakojimai – technologijų bendrovė „Nokia“ darbuotojus kviečia dalintis patarimais kandidatams ar pristatyti kompanijos kultūrą per savo perspektyvą“, – pasakoja H. Bivainienė.
Ekspertai pabrėžia, kad dalinantis istorijomis ypač svarbu, kad darbuotojų pasakojimai būtų sąžiningi, tikslūs ir nuoširdūs. Jų tikslas ne dirbtinai reklamuoti įmonę, bet padėti potencialiems darbuotojams pamatyti, kaip iš tiesų atrodo įmonės gyvenimas iš vidaus.
„Gaiviojo gėrimo „Pepsi“ gamintojai įmonėje rengia istorijų čempionatus, o konsultacijų bendrovė „McKinsey“ turi „Path to Partner“ programą, kurios metu kviečia darbuotojus dalintis savo vidinės karjeros istorijomis. Tuo pačiu „McKinsey“ kandidatams atvirai komunikuoja, kad darbuotojai įmonėje darbo valandų neskaičiuoja ir norintiems tą daryti įmonė greičiausiai nėra pats geriausias pasirinkimas. Taip tikimasi, kad netinkami kandidatai atkris dar pirminiuose atrankos etapuose arba iki jų net nepriėję“, – sako H. Bivainienė.
Karjeros puslapių svarba
Į darbo rinką veržiantis jaunosioms kartoms, šios tikisi kiek įmanoma daugiau informacijos gauti čia ir dabar. Todėl norėdami susipažinti su kompanija nori ne ilgų pokalbių ir renginių, o konkrečios ir struktūrizuotos informacijos vienoje vietoje. Dėl šios priežasties įmonėms ypač svarbūs tampa karjeros puslapiai.
„Karjeros puslapis nėra naujas išradimas, bet jo svarba šiandien gerokai išaugusi. Svarbu pastebėti, kad puslapiai turi būti informatyvūs, įtraukiantys ir parduodantys idėją, kad įmonėje dirbti verta. Tai labiau primena ne akademinę informacijos santrauką, bet pardavimų puslapius, kurie turi sudominti ir skatinti prisijungti, o ne būti nuobodžiai permetami akimis. Konsultacijų bendrovė „Ernst&Young“ netgi pasitelkė žaidimizacijos principus ir karjeros puslapį pavertė virtualaus herojaus kelione