Naminiai koldūnai be tešlos – Zinos sugalvotas receptas palengvins gyvenimą daugeliui

Gaminti mėgstanti maisto tinklaraščio „Zinos virtuvėje“ kūrėja Zina Bružienė puikiai supranta šeimininkus ir šeimininkes: gali būti itin didelis koldūnų ir virtinių gerbėjas, tačiau vienas gamybos momentas dažnam atima norą ruošti šį patiekalą. Tešlos minkymas ir virtinių raitymas. Ir čia žemaitė iš Palangos turi racionalų pasiūlymą – gaminti koldūnus be iš anksto paruoštos tešlos.

Tėčio koldūnams niekas neprilygo

Apie koldūnus Zina prakalbo ne šiaip. Ypatingas jų skonis ir aromatas ją lydi nuo pat vaikystės.

„Savo tėtį, besisukantį virtuvėje, atsimenu žymiai dažniau ir ryškiau negu mamą. Jis ruošdavo vėlyvus pusryčius, tobulai troškindavo vištą tirštame padaže, išburdavo plovą ir charizmatiškai patiekdavo makaronus su mėsa „po flotski“. Jis taip sugebėdavo iškepti lašinukus–kresnas su svogūnais, kad valgydavau ir aš, nežiūrint į tai, kad vaikystėje nemėgau nei lašinių, nei svogūnų.

O firminis jo patiekalas buvo naminiai koldūnai. Nedidukai, vieno kąsnio, smagiai garbanotu krašteliu, bet nesuplyšę, nesuirę – tikri gražuoliukai. Minkštutėlė, bet stangri tešla. Sultinga, pilna tobulo skonio mėsytė, pragnybus išbėgantis kvapnus sultingas buljono šaukštelis, mažulyčiai rasos lašeliai ant koldūnų šonų – tai buvo kažkas tokio ypatingai nepakartojamo. Kai ilgai neparvažiuodavau į namus, tėčio koldūnų pasiilgdavau tiesiog fiziškai. Vien pamąsčius apie juos sutraukdavo gomurį.

Niekur ir niekada per visą savo gyvenimą daugiau neragavau nieko panašaus. Ir pati nesugebu tokių pasigaminti. Tada nerūpėjo, o dabar jau nebepasiklausi jo recepto paslapčių... Gaminu, kaip moku, kaip išeina, o valgydama visada galvoju: ne tokie, ne tokie“, – prisiminimais pasidalijo Zina Bružienė.

Atradimas – paprastai ir greitai

Moteris supranta, kad daugeliui norą gaminti koldūnus atmuša daugiausia laiko reikalaujanti darbo dalis – užminkyti tešlą ir po to lipdyti koldūnus. Todėl mielai dalijasi savo atradimu, padėsiančiu pagaminti koldūnus neminkant tešlos ir nesukant koldūnų. Ir, svarbiausia, kad koldūnai gaunasi ne ką prastesni!

„Imame mažus burbuliukus faršo, pasiruošto kaip mums skaniau, pavoliojame sūdytame kiaušinio plakinyje, tada pavoliojame miltuose ir procedūrą pakartojame. Viskas! Tada dedame koldūnus į sūdytą verdantį vandenį ir verdame 10 minučių. Nei minkyti, nei kočioti, nei lipdyti, nei garbanėlių sukti. Tešla plona, minkšta, skani – juk kiaušinis ir miltai. Tai toks šposas, o gal išradimas – kaip kam geriau“, – šypsosi išradinga tinklaraštininkė iš Palangos.