Maisto fotografė kviečia Kalėdoms pasigaminti ypatingą pyragą: po 3-6 savaičių brandinimo mėgausitės karališku skanėstu

Giedrė Barauskienė – knygų autorė, žurnalistė ir fotografė, ne kartą nominuota pasauliniame maisto fotografų konkurse „Pink Lady® Food Photographer of the Year“. Neseniai pasirodė jos receptų knyga „Sodo istorijos“, kurioje ne tik receptai, bet ir žodžiais bei vaizdais pasakojamos asmeniškos fotografės istorijos.

– Kaip seniai atradote meilę maistui? Kuo ji pasireiškė tada ir kaip išsivystė laikui bėgant?

– Vaikystėje savaitgalius ir atostogas praleisdavau senelių ūkyje Šilutės rajone ir dalyvavau visuose darbuose. Mačiau, iš kur ir kaip ant stalo atsiranda sūris ir sviestas, dešros ir kumpis, kaip sodinamos ir kasamos bulvės, kaip skiepijami vaismedžiai, kaip iš avilių imami medaus koriai, kaip verdamos uogienės. Šalia buvo Begėdžių giria su savo gėrybėmis. Gyvenimas kaime, darbai – viskas daugiau ar mažiau yra susiję su maisto auginimu ir gaminimu.

Šiandien maisto gaminimas man ir kasdienybė, ir šventė, nelygu ką gamini. O kartais šventė – kai nereikia gaminti. Visi šeimoje mokame skaniai ruošti maistą, todėl galiu ramiai fotografuoti ir niekas nebado alkanais žvilgsniais.

– Daugeliui atrodo, kad maisto fotografavimas – niekų darbas. Papasakokite, kaip jis iš tiesų atrodo. Kiek laiko užtrunka vieną patiekalą nufotografuoti?

– Patiekalą fotografuoju tol, kol padarau kadrą, kuriuo esu patenkinta. Tai gali būti ir penktas, ir šimtas septynioliktas kadras. Karštus patiekalus reikia fotografuoti greitai, nes jie keičiasi akyse, apdžiūva, deformuojasi. Čia praverčia įgūdžiai ir patirtis. Saldumynus fotografuoti kur kas paprasčiau. Todėl jais ir mirga socialiniai tinklai.

Fotografavimas yra tik dalis maisto fotografijos. Prieš tai yra perkami produktai, patiekalas gaminamas, apipavidalinamas ir tik tada fotografuojamas. Po to fotografijos retušuojamos. Dirbdamas vienas per dieną gali parengti 1–2 patiekalų fotosesijas.

Daug kam paslaptingas ir nelabai suprantamas dalykas atrodo patiekalo apipavidalinimas. Daugelis įsivaizduoja, jog tai patiekalo apkaišymas gėlytėmis, rankšluostėlis šalia ir baigta. Iš tikrųjų, kartais gaminu patiekalo bandomąją versiją, kad pamatyčiau jo spalvą, tekstūrą, konsistenciją, nes daugeliu atveju būtent tai turi atsiskleisti fotografijoje.

O tinkamas rekvizitas yra priemonės, kurios padeda tas savybes pabrėžti, sukurti nuotaiką. Ir dažniausiai kuo rekvizito mažiau, tuo geresnė fotografija, bet jo parinkimas turi būti labai tikslus. Turi tai matyti ir jausti. Kartais jokio papildomo rekvizito nereikia – pakanka gero apšvietimo.

Kuo daugiau laisvės ir kūrybos – tuo įdomiau. Patinka dirbti neskubant, kai malonumo teikia ir rezultatas, ir procesas. Man sekasi, dirbu su klientais, kurie supranta, kas yra maisto fotografija.

– Jūsų darbai atpažįstami – kaip apibūdintumėte savo fotografavimo stilių ir kas jį tokį padiktavo?

– Ko gero, nemažą įtaką padarė vokiškų žurnalų maisto rubrikų estetika, kol internetas dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Bet greičiausiai viskas, ką veikiau iki atsirandant fotografijai mano gyvenime, yra puikus įdirbis. Galbūt todėl sėkmė lydėjo nuo pat pradžių.

„Fotografija daroma ne vien kamera. Fotografavimo procesą įtakoja visi vaizdai, kuriuos matei, knygos, kurias skaitei, muzika, kurios klausei, žmonės, kuriuos mylėjai“. Tai fotografo Ansel Adams mintis, ji man patinka ir tinka.

Mano fotografijų stilių nusako angliškas terminas editorial (žurnalinis, knyginis), tai – produktų, patiekalų, gyvenimo būdo fotografijos.

– Turbūt nekeista, kad nuo receptų kūrimo ir maisto fotografavimo gimė knyga. Kokiam vartotojui ji skirta? Ar pagal joje sudėtus receptus seksis gaminti ir virtuvės naujokui?

– Tai šeimos receptų knyga, joje dominuoja patiekalai iš sodo ir daržo gėrybių, kurios galbūt auga ir prie jūsų namų. Receptai įvairūs ir nesudėtingi, jais džiaugsis ir virtuvės naujokai, ir pažengusieji. Viliuosi, skaitytojai ją pamils ir dėl fotografijų, ir dėl asmeniškų pasakojimų bei naudingų patarimų, kurie lydi receptus. Esu dėkinga visiems, kas jau įsigijo „Sodo istorijas“ ir taip prisidėjo prie knygos sėkmės.

Girdėjau atsiliepimų, jog ne tik patiekalų, bet ir laimės receptą joje galima surasti.

– Jau ne pirmi metai Kalėdoms ruošiate brandintą pyragą. Iš kur šis receptas atsirado ant jūsų stalo? Kuo šis pyragas ypatingas?

– Brandintas pyragas (Christmas pudding) turi begalę receptų. Saviškį prieš daug metų išsiverčiau iš užsienio žurnalo. Šį tą jame keičiau. Perskaitę receptą suprasite, jog jis pasiduoda improvizacijoms. Pavyzdžiui, galima įmaišyti riešutų, cukruoto imbiero.

Jį lengva paruošti, tik ilgai trunka kaitinimas. Čia tyko didžiausias pavojus, nes kaitinamą pyragą lengva pamiršti. Be to, jis jau labai gardus ką tik pagamintas, todėl kyla pagunda iškart suvalgyti be jokio brandinimo… Juo labiau, kai šeimoje visi – smaližiai. Ir man pasitaikė jį pamiršti kaitinant, bet nieko blogo nenutiko, jis tik gavosi sodresnės spalvos.

Tradiciškai prie šio pyrago yra patiekiama kokio nors kremo. Bet pyragas labai gardus ir be jo.

Pyragui ruošti reikalingas grūdinto stiklo arba specialus karščiui atsparus indas, kuriame pyragas kaitinamas.

Šis pyragas – puiki dovana, nes galima iš anksto ją paruošti ir dovanoti inde, kuriame pyragas pagamintas. Patogu, praktiška, gražu ir skanu.

– Be ko dar neįsivaizduojamos jūsų šeimos Kalėdų šventės?

– Be silkės, žinoma. Retai ją valgome, tad per šventes būname pasiilgę silkės skonio. Kūčių vakarienei vyro mama pagamina skrudintų kanapių pagardo, kuris beriamas ant virtų bulvių, išverda kisieliaus su spanguolėmis ir paruošia aguonų pieno. Visa kita kasmet keičiasi – ką geriausio per metus išmokom, sužinojom, tuo ir dalijamės per šias šventes.

Brandintas kalėdinis pyragas

6–7 porcijos

Reikės:

85 g miltų
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio maltų prieskonių mišinio (cinamono, gvazdikėlių, muskato)
85 g maltų džiūvėsėlių
140 g tamsaus muskovado cukraus
0,5 šaukštelio druskos
140 g šalto tarkuoto sviesto
280 g razinų be kauliukų
140 g džiovintų uogų (mėlynių, spanguolių, vyšnių, slyvų)
1 obuolio arba morkos
1 apelsino plonai nutarkuotos žievelės bei sulčių
1 citrinos plonai nutarkuotos žievelės bei sulčių
50 g sirupe konservuotų vyšnių (Glacé cherries)
1 kiaušinio
3 šaukštų klevų sirupo
6 šaukštų brendžio arba romo

Gaminame

* Dideliame dubenyje išmaišykite miltus, kepimo miltelius, prieskonius, džiūvėsėlius, cukrų, druską ir sviestą. Į šį mišinį suberkite razinas, džiovintas uogas, sutarkuotą obuolį (arba morką), susmulkintas apelsino ir citrinos žieveles, konservuotas vyšnias, galiausiai supilkite apelsino ir citrinos sultis, klevų sirupą, kiaušinio plakinį bei pusę brendžio (arba romo). Džiovintas uogas prieš naudodama perlieju karštu vandeniu. Be to, jas galima išmirkyti brendyje.

* Į maždaug 1,2 l grūdinto stiklo dubens arba specialios keraminės pudingo formos dugną įklokite sviestu patepto kepimo popieriaus apskritimą (pateptąja puse žemyn), tada sudėkite paruoštą masę, paspauskite ją šaukštu, kad neliktų oro tarpų ir būtų vietos pyragui šiek tiek kilti. Uždenkite masę kepimo popieriaus apskritimu. Formą uždenkite folija ir ją tvirtai apriškite virvele prispausdami prie formos. (Vietoj virvelės galima naudoti gumą.)

* Į puode verdantį vandenį įstatykite stovelį garinimui, ant jo padėkite formą. Jei stovelio neturite, po forma padėkite sulankstytą medžiaginę pašluostę, kad forma nesiliestų prie puodo dugno. Vanduo turi apsemti 2/3 formos. Puodą uždenkite ir maždaug 6–7 val. kaitinkite ant nesmarkios ugnies.

* Iškaitintą pyragą iškelkite iš puodo, nuimkite foliją ir kepimo popierių nuo pyrago viršaus. Atsargiai pyragą išverskite į lėkštę arba ant lentelės, nuimkite kepimo popierių nuo dugno. Palikite pudingą atvėsti. Po to ant pyrago dugno uždėkite naują kepimo popieriaus apskritimą. Grąžinkite pyragą į formą, uždenkite nauju kepimo popieriaus apskritimu.

* Brandinkite pyragą 3–6 savaites vėsioje, sausoje vietoje, uždengtą virtuviniu rankšluosčiu. Retsykiais galima jį aplieti 2–3 šaukštais brendžio arba romo. Prieš patiekdami pyragą pakaitinkite 1 val. tokiu pat būdu kaip jį gamindami.

* Prieš ragaudami pyragą nedidelėje keptuvėje pakaitinkite (bet neužvirinkite) brendį, atsargiai padekite jį ir juo apliekite pudingą. Arba pirmiau pyragą apliekite pakaitintu brendžiu ir tada padekite. Užges savaime. Jeigu norite, šį etapą praleiskite. Beliko skanauti.