Be cukraus
Irvyda Tamošiūnienė Dembavoje kepyklėlę „Tamošiuko tortai ir saldėsiai“ įkūrė prieš dvejus metus. „Visada mėgau gaminti, tačiauvieną dieną staiga nusprendžiau pasimokyti konditerijos ir nuėjau mokytis į profesinę mokyklą“, – sakė ji.
Moters gaminiai išsiskiria tuo, kad jie tinkami diabetu sergantiems asmenims ar tiems, kurie laikosi keto mitybos. „Be įprastinės produkcijos, gaminu ir tortus be cukraus, tačiau su saldikliais, todėl gaminiai turi mažai angliavandenių. Mano tortus mėgsta sergantieji diabetu bei žmonės, kurie laikosi keto dietos“, – pasakoja kepėja.
Populiariausias tortas – biskvitinis su maskarponės kremu bei uogomis. „Kaip sakoma, sunku rasti, kas nemėgsta maskarponės“, – juokėsi I. Tamošiūnienė bei pridūrė, kad dažniausiai jos gaminius renkasi gimtadieniams, krikštynoms bei tokioms šventėms kaip Kalėdos ar Motinos diena.
Aistra nuo vaikystės
O štai Berčiūnuose įsikūrusios „Kristina bakery“ kepyklėlės savininkė Kristina Vilčiauskaitė-Šienauskienė konditerija susidomėjo dar vaikystėje.
„Konditerija mane lydi nuo pat vaikystės. Kadangi įvairiais kepiniais lepindavo močiutė, tad ir mama savo gardumynais neatsilikdavo. Iki šiol prisimenu tą skonį – mamos braškyčių, gamintų iš morkų, ar vamzdelių su karvutės įdaru. Tad jau nuo vaikystės gyvenau su savomis rankomis kurtais saldumynais. O pati kepiniais labiau susidomėjau, kai su šeima išvykome laimės ieškoti į kitą šalį. Kai ten nerasdavau skanaus, natūralaus torto ar kito saldumyno, lepindavau šeimą savo kūryba, o po to – ir draugus per šventes. Galiausiai nuo 2012-ųjų pradėjau gaminti aplinkiniams lietuviams ir mūsų bendruomenei“, – apie konditerijos pradžią užsienyje pasakojo moteris.
Po skaudžios netekties šeimai teko grįžo į gimtinę ir čia K. Vilčiauskaitė-Šienauskienė dar labiau įsitraukė į saldumynų pasaulį. „O kadangi po širdimi jau gyveno mažas žmogutis, turėjau daug gražaus laiko atsiduoti saldumynų magijai. Kuo sužavėjo konditerija? Manau, kad galimybe pasigaminti tai, ko pats nori. O kai augo aplinkinių susidomėjimas, man kilo noras dar labiau tobulėti ir save išbandyti“, – atviravo konditerė.
Noras kurti kažką nematyto
Pasiteiravus, ar mokėsi konditerijos paslapčių, Berčiūnų gyventoja tikino, kad ji – iš prigimties meno žmogus.
„Esu baigusi pedagogikos mokslus su menine pakraipa. Tačiau jokių mokslų, susijusių su konditerija, neturėjau. Tad esu savamokslė. O mokėdama kepti ieškojau, kaip galėčiau papuošti šiuos kepinius. Visada sakau – pirmiausia „valgome“ akimis, o tik po to dedame į burną. Tad žiūrėjau video medžiagą ir mokiausi, kaip puošti tortą, keksiukus, ką galima nulipdyti, kaip suformuoti. O kai to buvo maža, ieškojau galimybių mokytis pas įvairius savo amato meistrus. Bet, be abejo, viskas ateina iš pašaukimo ir didelio savo paties indėlio, noro tobulėti. Tad tai, kokie dabar yra mano tortai, yra tik didelio darbo ir noro vis rasti kažką kitokio, išskirtinio ir dar nematyto dėka“, – dėstė ji.
K. Vilčiauskaitės-Šienauskienės tikinimu, patys populiariausi jos gaminiai – tortai: „Geidžiamiausi – maskarponės sūrio tortai. Tačiau dabar vis labiau populiarėja ir prancūziška konditerija, tad labai dažnai prie tortų užsakomi ir musiniai pyragaičiai, „macarons“ sausainiai.“
Progų, kada užsakomi jos desertai – netrūksta. „Progų netrūksta, o ir patys žmonės prigalvoja pačių įvairiausių ir netikėčiausių. Tačiau gimtadieniai, vestuvės ir krikštynos yra populiariausios. Man pati fainiausia proga buvo, kai seneliams gaminau keksiukus, kurie turėjo pranešti, kad į šį pasaulį atkeliauja anūkas. Tai buvo pati jaukiausia ir šilčiausia akimirka, prie kurios teko prisidėti“, – atviravo moteris.
Natūralūs produktai
Panevėžietė Ramunė Petrauskienė savo kepyklėlėje „Ramunės kepiniai“ šakočius kepa pagal receptą, atkeliavusį iš smetoniškos Lietuvos laikų, kai niekas dar nežinojo apie maisto priedus, dažiklius. Todėl R. Petrauskienės šakočiai – natūralūs.
„Mūsų šakočiai labai populiarūs. Turbūt todėl, kad žmonės prisižiūri, ką valgo, visuomet klausia, ar tikrai nėra margarino, nenaudotas aliejus. Jiems svarbu, kad šakotis būtų išties iš natūralių produktų“, – teigė kepėja.
Moters meilė kepiniams prasidėjo nuo vaikystės, nes abi jos močiutės kepė šakočius, duoną. „Duoną kepė ir anyta. Jai mirus, ėmiau kepti aš. Iš pradžių dėl savęs, o vėliau – ir aplinkiniams. Taigi, viskas susiklostė savaime. Tikrai neplanavau atidaryti kepyklos. Tiesiog, neturėjau jokio užsiėmimo, tad padėjau sesei Jūratei, kuri irgi turi savo kepyklą, o vėliau aš įkūriau ir savo“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad duoną kepa jau bene 13 metų, o konditerijos gaminius – 8-is.
Ramunės gaminiai populiarūs net užsienyje. „Žinoma, užsieniečiai juodos duonos nepripažįsta, todėl jos užsisako tik svetur emigravę lietuviai. O štai šakočius, saldumynus mėgsta visa Europa“, – dėstė R. Petrauskienė.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)