– Kaip jūsų gyvenime atsirado meilė maistui?
– Išties gana ilgai mano santykis su maistu buvo sudėtingas, nemokėjau gaminti, valgiau bet ką, kas jau paruošta ir skanu. Žinoma, tai buvo kaloringa ir sveikumu net nekvepėjo. Vieną dieną nusprendžiau jog gana į save kimšti bet ką: prisipirkau natūralių produktų ir pradėjau ieškoti, kaip gaminti įvairius sveikus patiekalus. Nuo tada prasidėjo mokymasis gaminti, o išmokus ėmiau pati kurti receptus. Išties labai įsitraukiau į šią veiklą ir ją pamilau, kas man buvo visiškai netikėta. Bet dabar geresnio hobio ir darbo net neįsivaizduočiau.
– Kaip kilo idėja parašyti receptų knygelę vaikams, kas jus įkvėpė?
– Mintis apie receptų knygą vaikams kirbėjo jau seniai, tačiau pradėti rašyti fizinę knygą nesiryžau – visgi tai labai didelis ir atsakingas darbas, reikalaujantis daug susikaupimo, tylos ir ramybės. Gimė antra dukrelė, mergaitėmis nusprendžiau rūpintis pati, be auklių pagalbos, o tas reiškia kad laisvas laikas yra labai limituotas.
– Kaip randate motyvacijos augindama dvi dukreles kibti i naujų receptų paieškas?
– Nemeluosiu, nėra lengva, bemiegės naktys išmuša iš vėžių. Bet kūryba atitraukia nuo buities, suteikia gerų emocijų, o aš jau esu toks žmogus, kuris visada turi kažką daryti: negaliu tiesiog ramiai miegoti pietų miego kartu su mažyle.
Ir tiesą sakant, rašydama knygas pirmiausia galvojau apie save. Mes, mamos, užsisukusios buityje ir pavargusios neretai tiesiog neberandame idėjų, kuo ir kaip pamaitinti vaikus, kad būtų ir skanu, ir sveika, ir dar kad jie neatsisakytų to valgyti. Reikia labai daug visko apgalvoti, strateguoti. Tad turint knygelę ir krūvą įdomių, ištestuotų receptų vienoje vietoje labai praverčia tokiomis dienomis.
– Į ką tėveliai, jūsų nuomone, turėtų atkreipti dėmesį galvodami apie vaikų mitybą?
– Žinote, šiais laikais tėvai ir taip gauna begalę spaudimo iš visų pusių. Tos informacijos tiek daug, kad galiausiai jautiesi niekam tikęs ir viską darantis neteisingai. Todėl stengiuosi į viską žiūrėti paprastai ir neapsikrauti pati bei neapkrauti kitų tėvų žiniomis, ką būtinai reikėtų daryti, o ko – ne.
Mano strategija paprasta: nuo pat mažens vaikų nepratinti prie saldumynų, nesiūlyti jokių saldintų gėrimų, tik vandenį. Druska maiste atsirado, kai vaikui sukako vieneri, ir jos savo patiekaluose naudoju labai minimaliai.
– Kokios, manote, dažniausiai daromos tėvų klaidos, bandant vaikus pripratinti prie sveikesnių maisto produktų?
– Patys nevalgo to, ką siūlo vaikui. Kodėl vaikas turėtų užkandžiauti pomidorais, kai, pvz. tėtis valgo bulvių traškučius? Kita gana dažna klaida – kai vaikui porą kartų atsisakius tam tikro maisto tėvai greitai pasiduoda ir jo daugiau nebesiūlo. Ar žinote, kiek man truko įpratinti vaiką valgyti morkas? Nei daug nei mažai – 2 metus. Bet mes nuoširdžiai valgydavom morkas prie vaiko ir diskutuodavome tarpusavyje, kaip čia skanu.
Taip pat maistą, kurio vaikas nemėgo, vis tiek dėdavau tiek ant stalo, tiek į lėkštę, kad visada jį matytų. Tiesiog žinojau, jog ateis ta diena, kai pradės valgyti lyg niekur nieko. Taip ir buvo!
Dar vienas svarbus momentas – neįkyrėti vaikui. Mažyliai mėgsta priešgyniauti, neretai pasiūlius daržovių jų atsisako. Man padėjo tokia taktika: tiesiog padėti dubenėlį su paruoštomis užkandžiavimui daržovėmis ant stalo, nieko apie tai nesakyti vaikui, ir valgyti jas pačiai. Po keleto dienų smalsumas galiausiai nugalėjo, ir dukrytė kaskart išdrįsdavo paimti vis daugiau įvairių daržovių.
– Ką patartumėte, jei vaikas atsisako valgyti daržoves, vaisius?
– Nepasiduoti! Valgyti patiems tėvams prie vaikų, dėti matomoje vietoje, net jei ir nevalgo, vis tiek dėti į lėkštę. Turėjome ir mes gan ilgą daržovių nevalgymo etapą, tad gamindama įvairiausius patiekalus nemažą dalį jų suslėpdavau savo kuriamuose patiekaluose. Taip pat sėkmingai pavyko įpratinti vaiką prie žaliųjų kokteilių su bananu arba uogomis. Į pastaruosius dar ir vitaminus bei liofilizuotų daržovių miltelius paslėpdavau, labai pasiteisino.
– Kokio maisto reikėtų vengti duoti vaikams, nors jis ir gali atrodyti sveikas ir tinkamas maistas, tačiau iš tikrųjų yra žalingas?
– Visai neseniai išgirdau, kad vaikų taip mėgstami kukurūzai nėra tokie jau nekalti, kaip gali pasirodyti! Žalingais jų gal ir nepavadinčiau, bet, pasirodo, jie gali kenkti dantukams, jei pavalgius jų neišsivalai. Nereikėtų piktnaudžiauti ir džiovintais vaisiais. Vaikų taip mėgstamos sultys irgi nėra pats geriausias pasirinkimas – geriausia yra gerti vandenį, o jei norisi saldžiai, suvalgyti patį vaisių, o ne gerti jų sultis.
– Užsiminėte apie užslėptus maisto produktus – kas labiausiai pasiteisino?
– Ištisus metus teko slėpti visas daržoves, nes nieko be agurko dukrytė net nelietė. Lapiniai kopūstai, salierai, brokoliai sėkmingai keliaudavo į glotnučius, įvairios daržovės – į vaflius, blynus, kukulius bei kitus vaikiškus patiekalus. Viską susmulkinu arba apdoroju taip, kad mažoji nieko neįtaria ir skaniai suvalgo. Tiesa, net ir slėpdama daržoves maiste jas dėdavau ant stalo kad vaikas matytų, jog yra toks maistas, ir mes jį valgome. Manau, tai yra būtina, nes vėliau vaikutis gali nesuprasti, kas čia yra ir kodėl jis tai turėtų išbandyti.
Dabar šios problemos jau nebeliko: 3-iasis gimtadienis atnešė smalsumą ir daug naujų, drąsių mažo žmogaus ragavimų.
Du receptai
Aušra dalijasi dviem receptais, kurie puikiai tiks mažųjų stalui: obuolių ir morkų keksiukų bei brokolių ir grikių „nuggetsais“.
„Tinka ir visai šeimai, be pridėtinio cukraus, Gal ne visai tokie, kokių tikėtumėmės prie kavos, todėl pabrėžiu, kad tai – vaikams. Bet mano dukra juos be galo mėgsta! Ir čia vienintelis būdas sumaitint morką, nes jų nevalgo“, – sako Aušra Petronienė.
Tiesa, tinklaraštininkė pataria: jei keksiukus duosite jaunesniems nei 1 metų kūdikiams, nedėkite druskos.
Reikės:
1 obuolio;
1 morkos;
1 banano;
2 kiaušinių;
1/2 a.š. vanilės esencijos;
1/2 a.š. cinamono;
Žiupsnio druskos;
40 ml alyvuogių aliejaus arba tirpinto sviesto;
150 g. kvietinių miltų;
1 a.š. kepimo miltelių.
Gaminimas:
* Obuolį ir morką supjaustau mažais gabalėliais ir išgarinu garintuvėje. Sutrinu iki tyrės konsistencijos. Galite tiesiog sutarkuoti, išvirti ir sutrinti kitu turimu aparatu.
* Bananą sutrinu šakute. Įmušu kiaušinius, supilu vanilę, suberiu cinamoną, žiupsnį druskos ir viską gerai išplaku.
* Supilu morkų ir obuolių tyrę, gerai išmaišau. Įmaišau aliejų.
* Beriu miltus su kepimo milteliais ir lengvai išmaišau, stengiuosi tešlos nepermaišyti. Tešla turi gautis tiršta, bet ne kieta.
* Keksiukų formeles patepu aliejumi, dedu tešlos palikdama šiek tiek vietos iki viršaus. Kepu 180 laispnių orkaitėje 25 minutes. Mažesniems keksiukams kepimo laikas bus kiek trumpesnis.
* Atvėsinu ir vaišinu vaikus bei save.
* Likutį laikykite šaldytuve, sandariame indelyje. Bus skanu ir kitą dieną užkandžiui, priešpiečių dėžutei, valgyti kelyj – jie nėra teplūs.
„Minkšti, drėgni, purūs. Patiko net ir man, o aš šiaip ne visus vaikiškus receptus mėgstu pati ragauti. Brokoliai ir grikiai yra geležies šaltinis, kurios mums neretai pritrūksta“, – sako tinklaraštininkė.
Reikės:
120 g apvirto brokolio,
100 g virtų grikių dribsnių,
2 putpelių kiaušinių,
1 šaukšto kietojo sūrio,
5 v. š. migdolų miltų;
Žiupsnio druskos;
Žiupsnio provanso žolelių.
Gaminimas:
* Brokolius sutriname šakute. Sumaišome su virtais grikių dribsniais, įmušame kiaušinius, beriame sūrį, prieskonius, viską išmaišome. Galiausiai įmaišome migdolų miltus. Drėgnomis rankomis formuojame kepsnelius, kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 25 minutes.
* Vietoje migdolų miltų galite naudoti avižinius arba kitus. Jei neturite dribsnių, išvirkite grikių kruopas ir šakute patrinkite. Putpelių kiaušinio alternatyva – vištos kiaušinis, tik šiam kiekiui jo bus per daug.