Šviežią silkę, kuri parduodama neišdarinėta arba jos filė, geriausia kepti grilyje arba keptuvėje, tačiau taip pat ją galima kepti ir orkaitėje arba net virti. Kadangi silkės augdamos sukaupia daug riebalų, jos kuo puikiausiai tinka rūkyti ir marinuoti.
Dažniausiai, kai užsinoriu silkės, nusiperku marinuotą jos filė ir nesusiduriu su jokiomis silkės apdorojimo problemomis. Tačiau šį kartą parduotuvėje nusipirkau sūdytą neišdarinėtą silkę su galva ir uodega. Visada mano mama tokią ruošdavo Kūčioms, savo firminiu receptu – su svogūnais ir pipirais. Bet niekada nebuvau jos gerbėja dėl joje esančių ašakų, tad inde, kuriame būdavo paruošta silkė, ieškodavau ikrų ir tik juos suvalgydavau – silkės taip ir nepaliesdavau. Visi kiti šeimos nariai silkę labai girdavo ir sakydavo, kad skanesnės silkės nei mano mamos – nerasi.
Tad pagalvojau, kad reikia pabandyti kažkaip panašiai apdoroti šią žuvį ir pabandyti išnaikinti joje ašakas. Interneto platybėse radau keletą būdų, kaip pašalinti silkės kaulus, ir pabandžiau įsitikinti savo kailiu, ar toks metodas yra veiksmingas.
Pirmiausia, ką dariau:
Teko nupjauti silkei galvą ir uodegą, išvalyti silkės vidurius, supjaustyti ją gabalėliais, sudėti į indą ir užpilti savo paruoštu užpilu:
- 50 ml obuolių acto
- 50 ml aliejaus
- 50 ml šalto virinto vandens
- šaukštelis cukraus
Visus ingredientus sumaišyti didesniame indelyje, apipilti silkę taip, kad ją apsemtų ir palikti per naktį šaldytuve. Nekantravau sulaukti rytojaus rezultato ir pažiūrėti, kokie bus silkės kaulai – suminkštėję, ištirpę, ar tokie pat nepakitę.
Ryte rezultatas nustebino. Paragavau vieną silkės gabalėlį ir, nepatikėsit, – kaulų lyg nebūta. Atrodė, kad lyg jie dar ir matosi, bet kramtant nieko panašaus nesijuto. Reikėjo tik tą patį stuburėlį išsiimti, kuris yra per silkės viduriuką.
Labai apsidžiaugiau ir pati net net sušukau: „žiauriai nerealiai!“. Tad nuo šiol galėsiu valgyti ir naminę silkę, ne tik ikrus. Išbandykite ir jūs!