Italų virtuvės šefas apie tai, kokie lietuviški virtiniai stebina labiausiai ir kaip juos paruošti, kad būtų lyg Italijoje

Virtiniai – populiarus maistas visame pasaulyje. Kiekviena tauta jiems sugalvoja savo vardus, kurių yra tokia pat didelė įvairovė, kaip ir pačių įdarų. Virtuvės šefas Matteo Covacci – didelis virtinukų arba itališkai vadinamų raviolių gerbėjas ir žinovas. Europos restoranuose, apdovanotuose „Michelin“ žvaigždutėmis, dirbęs italas įsitikinęs, kad skaniausi – namuose gaminti ravioliai.

M. Covacci komunikacijos agentūros atsiųstame pranešime atvirauja, ką mano apie lietuvių mėgstamus koldūnus ir virtinukus su uogomis bei pasidalijo naudingais patarimais, kaip teisingai derinti ingredientus.

– Lietuvoje gyvenate jau keletą metų: ar pastebėjote, kad lietuviai mėgsta virtinius? Kokių jų teko paragauti?

– Tikrai pastebėjau, kad lietuviai mėgsta virtinius. Ne kartą bandžiau koldūnus ir tikrai mielai juos karts nuo karto valgau. Iš pirmo žvilgsnio jie labai panašūs į itališkus raviolius, tačiau skonis labai skiriasi, ypač mėsos įdaro. Italijoje mėsą išverdame iš anksto, tada naudojame įdarui, o Lietuvoje ruošiami koldūnai su žalia mėsa ir tada verdamas visas koldūnas, todėl rezultatas tikrai kitoks.

Lietuvių mėgstami virtiniai su varške ar bulvėmis Italijoje nėra populiarūs – tai labiau tam tikriems regionams būdingas maistas. Labiausiai iki šiol stebina, kad lietuviai valgo virtinius su uogų įdaru.

Kad ir kaip italai mėgsta raviolius, tai nėra mūsų išradimas. Virtiniai su įvairiais įdarais yra populiarūs daugelyje skirtingų kultūrų ir kiekviena šalis turi kitokį jų gaminimo būdą. Būsiu atviras: aš, kaip tikras italas, mieliau renkuosi raviolius su šviežiai pagamintu pomidorų padažu ir parmezanu, o ne koldūnus su grietine.

– Kokie raviolių įdarai populiariausi Italijoje?

– Ravioliai su rikota ir špinatais yra tikrai populiarūs ir gana lengvai paruošiami. Tai – tikra klasika, o kas mėgsta eksperimentuoti vietoj špinatų gali naudoti dilgėles.

Šiaurės Italijoje populiarūs mėsa įdaryti ravioliai. Vienas iš tradicinių Turino, kur gimiau ir augau, patiekalų – mažyčiai ravioliai, įdaryti trijų rūšių mėsa: jautiena, kiauliena ir triušiena. Jie vadinami „Agnolotto del Plin“.

Atvėsus orams mėgstu gaminti raviolius su keptu moliūgu ir minkštais migdoliniais sausainiais, vadinamais amaretti. Smagu eksperimentuoti naudojant sezoninius ingredientus ir kurti naujus skonių derinius.

– Kokie yra jūsų mėgstamiausi įdarai? Gal esate atradę savo skonių derinį?

– Man patinka jau minėti „Agnolotti“ su mėsa. Mėgstu ir pats išbandyti įdomius derinius. Neseniai gaminau raviolius su burata, skrudintomis krevetėmis ir citrinos žievele, tai buvo tiesiog nuostabu!

– Kokius įdarus rekomenduotumėte lietuviams? Kokie produktai geriausiai tinka virtiniams?

– Jei raviolius gaminate pirmą kartą, siūlyčiau naudoti rikotos ir špinatų įdarą.

Kreminiai sūriai, pavyzdžiui, rikota, maskarponė ar gorgonzola, yra puikūs ingredientai, su kuriais galite sukurti skanų įdarą. Puikaus skonio suteiks riešutai, aromatinės žolelės ir prieskoniai (pvz., muskato riešutas).

Kurdami įdarą galvokite apie jį, kaip apie atskirą patiekalą. Jei ingredientai puikiai dera tarpusavyje, tuomet jie tiks ir kaip įdaras, pavyzdžiui, feta ir saulėje džiovinti pomidorai, moliūgai, rozmarinai ir česnakai arba grybai ir čiobreliai.

– Kiek laiko virti raviolius, kad jie neištižtų?

– Raviolius reikia dėti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti apie porą minučių, ne ilgiau. Po 2 minučių vieną išimkite ir paragaukite, ar jau išviręs. Jei taip, išimkite išvirusius raviolius kiaurasamčiu, kad vanduo nuvarvėtų, ir supilkite juos tiesiai į karštą padažą. Leiskite jiems dar pavirti padaže apie 30–40 sekundžių. Viskas, ravioliai paruošti ir juos galima patiekti.