Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vienam suaugusiam asmeniui rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per dieną, tačiau statistinis lietuvis suvartoja net dvigubai daugiau.
Mokslininkai įspėja, kad vartojant daug druskos, dėl per didelio natrio kiekio į kraujagysles patenka daugiau vandens, bendras kraujo kiekis jose padidėja, o tai didina kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis yra susijęs su didesne širdies, insulto ar inkstų ligų rizika.
Pastarosiomis dienomis prekybos centruose styro tuščios druskos lentynos. Žmonės aktyviau perka ilgo galiojimo maisto produktus, o tarp jų – ir druską. Šiuo metu druskos paklausa yra išaugusi, o tiekimas sutrikęs. Ukrainos druskos gamykla, iš kurios buvo tiesiogiai importuojama valgomoji akmens druska, yra sustabdžiusi savo veiklą, todėl prekybininkams reikia ieškoti alternatyvų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai aptaria pagrindines druskos rūšis ir kaip jas vartoti:
- Joduota druska – tai druska, praturtinta jodu. Joduotoje druskoje esantis lakus jodas išgaruoja, todėl vartotojams patariama pirkti joduotą druską mažomis pakuotėmis, ją dėti į baigiamą gaminti maisto patiekalą, kad kuo daugiau jodo būtų išsaugota.
- Rožinė Himalajų druska savo spalvą įgauna dėl sudėtyje esančių kalcio, magnio, vario ir geležies. Druska gaunama šachtose, nors ji yra jūrinės kilmės. Stambių kristalų druska yra atsparesnė drėgmei, ilgesnis jos galiojimo terminas.
- Pilkoji druska išgaunama Bretanės provincijoje, Prancūzijoje. Pilką spalvą druskai suteikia molio priemaišos.
- Smulkinta jūros druska – tai kristalinė jūros druska, ypač dažnai naudojama maisto gamybai.
- Fleur de Sel „jūros gėlė“ – brangiausia druskos rūšis, susiformuojanti jūros vandens paviršiuje. Plonas druskos sluoksnis plūduriuoja jūros vandens paviršiuje, surenkamas rankomis į medinius indus. Šiai druskai būdingi smulkūs kristalai, kurie labai lengvai tirpsta. Prieš pakavimą ši druska neapdirbama, tik išdžiovinama saulėje. Ši druskos rūšis labai vertinama gurmanų.
- Prancūziška jūros druska sudėtyje turi mažiau NaCl (83–87 proc.).
- Dribsnių pavidalo druska išgaunama natūraliai išgarinant jūros vandenį saulės ir vėjo pagalba. Šios druskos kristalai gali būti labai skirtingo dydžio.
- Formentera skystoji – natūrali iš jūros vandens pagaminta purškiama druska, ypač populiari užsienyje, viešojo maitinimo įstaigose.
- Rūkyta jūros druska – tai tokia druska, kurią natūraliai rūkant ji iš lėto įgauna dūmų skonį.
Taigi parduotuvių lentynose likusią joduotą druską tikrai galima rinktis patiekalų gardinimui vietoje įprastos druskos, tačiau ji netinka maisto produktų konservavimui, nes suteikia kartų skonį, o ir kaitinant dažniausiai suyra arba lieka labai mažas jos kiekis.
Tą patvirtina ir rauginimo žinovė Indraja Raudonikytė, kuri teigia, kad vienas svarbiausių dalykų rauginant daržoves yra tinkamos druskos pasirinkimas.
„Norint užsiraugti šviežių daržovių pagrindinis dalykas, kurio mums reikės, yra tinkama druska. Tinka paprasta akmens druska, kuri yra pati pigiausia. Žmonės kartais sako, kad tokia druska tinka šaligatviams barstyti (šypsosi). Bet iš tikrųjų ši druska, taip pat jūros druska be priedų yra vienas iš pagrindinių fermentacijos ingredientų.“
Reikėtų nepamiršti, kad didžiąją dalį druskos gauname su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštą vartojimui maistą reikėtų itin saikingai.