Aleksandras Puškinas savo poemoje „Eugenijus Oneginas“ rašė, kad Sankt Peterburgo dabitos pusryčiams įprastai valgo „kraujuotą roast-beef, triufelius, jaunų metų prabangą, geriausią prancūzų virtuvės gėlę, ir Strasbūro pyragėlį amžiną“. Su triufeliais ir jautienos kepsniu viskas aišku. Tačiau ką veikė ant aristokratų stalo toks paprastas maistas kaip pyragėliai? Ir kodėl staiga jis tapo amžinas? Ir prie ko čia paštetai?
Karališkas patiekalas
1778 metų šaltą žiemos dieną Strasbūro markizas de Kontadas nurodė paruošti vakarienei ką nors ypatinga. „Šiandien noriu palepinti svečius tikra prancūziška virtuve“, - pareiškė jis savo virėjui. Pastarasis griebėsi už galvos: išrankų markizą buvo sunku kuo nors nustebinti. Tačiau netrukus virtuvėje užvirė darbai. Iškilminga vakarienė buvo jau įpusėjusi, kai visi svečiai vienu metu pasuko galvas į duris, pro kurias buvo įneštas naujas patiekalas. Tiksliau tariant, pakėlė nosis: nuo to patiekalo sklido toks aromatas, kad jam atsilaikyti buvo neįmanoma. Pasirodo, kad pagrindinė sudėtinė šio patiekalo dalis buvo riebios žąsų kepenėlės.
Markizas iš karto panoro nusiųsti naująjį patiekalą karaliaus Liudviko XVI dvarui. Tačiau Paryžius buvo toli, ir maistas galėjo sugesti. Tuomet išradingas šefas sugalvojo užkepti paštetą tešloje, o į tarpus tarp tešlos ir įdaro pripilti lydytų riebalų. Karalius buvo sužavėtas ir virėjui suteikė aukštą titulą, o paštetai nuo tada pradėjo plisti visame pasaulyje.
Daugelyje Europos miestų, įskaitant ir Sankt Peterburgą, atsirado paštetinės, kur buvo galima pasimėgauti šiuo produktu. Rusijoje dėl tešlos sluoksnio jis buvo pramintas Strasbūro pyragėliu. Dėl unikalaus konservavimo metodo jis galėdavo išsilaikyti daug mėnesių nesugedęs. Tais laikais tai buvo neregėtas dalykas, todėl paštetas buvo laikomas beveik amžinu.
Kaip jis gaminamas?
Jei atvirai, paštetas daug kuo yra panašus į virtą dešrą. Pagal klasifikaciją jis priskiriamas dešrų gaminiams ir yra vienas iš kepeninės dešros variantų. Iš pradžių riebalai, mėsa ir kepenys (pastarųjų geram paštete turi būti ne mažiau 55 proc.) smulkiai sukapojami, o tada išverdami. Po to pridėjus kepintų svogūnų, druskos ir prieskonių, ši masė malama arba trinama pramoninėmis mėsmalėmis ar maišytuvais. Būtent šiuose įrengimuose virtas faršas virsta vienalyčiu paštetu, kuris gali būti tiek tepamos pastos, tiek rupesnės konsistencijos.
Pagrindinis elementas
· Amino rūgštys, vitaminai A, E ir B12, geležis, fosforas, cinkas ir kiti mikroelementai aptinkami ne vitaminų piliulėse iš vaistinės, bet įprastam kepeniniam paštete. Tačiau jie gaminami iš skirtingų rūšių kepenėlių. Kurios yra geriausios?
· Vištų kepenėlės gerina kraujotakos ir imuninės sistemos darbą.
· Jautienos kepenys padeda sergant inkstų uždegimu, skatina hemoglobino gamybą ir žaizdų gijimą. Gydytojai rekomenduoja valgyti jautienos kepenis infarkto profilaktikai.
· Kiaulienos kepenis vertėtų įtraukti į mitybą rūkoriams. Jos apsaugo nuo aterosklerozės, taip pat turi kalio, natrio ir kalcio – šių medžiagų paprastai trūksta rūkantiems žmonėms.
· Kalakutienos kepenėlės tinka dietos besilaikantiems asmenims. Jos skatina medžiagų apykaitą, be to, turi mažai riebalų.
· Menkių kepenėlės padeda išsaugoti gerą regėjimą, stiprina nagus ir didina odos elastingumą.
· Žąsų ir ančių kepenėlės mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Svarbi sudėtis
Skaityti etiketę ant pašteto indelio gali būti nuobodu, bet prisiminkite, kad nuo produkto sudėties priklauso jo kokybė ir skonis. Jeigu paštete yra sojų baltymų, vadinasi, gamintojas nusprendė sutaupyti mėsos sąskaita. Karageno ir dekstrozės dedama dėl tų pačių priežasčių. O štai skystos medžiagos, pavyzdžiui, sultinys, pienas ar grietinėlė, pagerina pašteto skonį.
Miltai, krakmolas ar manų kruopos dedamos tam, kad pašteto konsistencija būtų vienalytė. Nors gamintojai tvirtina, kad įvairūs E, kurių gausu šių laikų gaminiuose, yra nekenksmingi, tačiau pamačius pašteto sudėtyje daugiau kaip du E, jau galima manyti, kad šiomis medžiagomis mėginama užmaskuoti pašteto trūkumus.
Paštetą galima pasigaminti ir namuose, tuomet būsite tikri dėl jo sudėties ir kokybės.
Naminis ančių kepenėlių paštetas
Produktai
300 g ančių ar žąsų kepenėlių (tinka ir vištų)
1 stiklinė pieno
½ stiklinės miltų
50 g konjako
50 g sviesto
6 kiaušinių tryniai
1 svogūnas
Druskos, pipirų
Malto muskato riešuto
Gaminimas
Pakepinkite pjaustytą svogūną, supilkite į keptuvę konjaką. Kol svogūnai troškinasi, supjaustykite kepenėles smulkiais gabaliukais ir sutrinkite maišytuvu kartu su kiaušinių tryniais, pienu ir miltais. Į gautą masę sudėkite troškintus svogūnus, įberkite druskos ir prieskonių. Kepkite paštetą 180 laipsnių orkaitėje maždaug 1 val. Iškepusį paštetą užliekite lydytu sviestu ir padėkite į šaldytuvą 10 – 12 val.