Bulvė – maistingesnė, nei dauguma mano
Skeptikai bulves dažnai mėgsta nepelnytai nuvertinti, neva jų maistinė vertė – skurdi. Tačiau mitybos specialistai drįstų pasiginčyti – tinkamai paruošta bulvė yra vertinga daržovė. Moksliškai įrodyta, jog bulvėse gausu vitaminų B, E ir C. Be to, šioje šakninėje daržovėje yra kalio ir kitų mineralinių medžiagų, būtinų organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
Mitybos ekspertai vieningai sutaria, kad svarbiausia bulves valgyti saikingai ir tinkamai jas paruošti. Bulves organizmas lengvai pasisavina, todėl jos tinkamos įvairaus amžiaus valgytojams. Verta atkreipti dėmesį, jog daugiausiai naudingųjų medžiagų yra susikaupę bulvės lupenoje arba iš karto po ja, todėl prieš gaminant bulves, jas rekomenduojama tiesiog nuplauti ir švelniai nušveist šepetėliu.
„Valgymui patariama neskustas bulves virti garuose ar vandenyje, taip pat šios daržovės maistingąsias medžiagas išsaugoti padės kepimas orkaitėje ar ant grotelių. Svarbu, jog daržovės nepersisunktų aliejumi, riebalais ir druska, tad skaninant būtinas saiko jausmas“, – pataria „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė.
Jei vis tik nutarėte virti skustas bulves nelaikykite jų ilgai šaltame vandenyje, mat taip prarasite dalį vitaminų. Taip pat svarbu bulves dėti į jau verdantį vandenį ir jų nepervirti.
Lietuviškos bulvės giminaičiai – topinambai ir batatai
Jei tradicinės bulvės prisijaukinti nepavyksta, išmėginkite joms giminingas daržoves – batatus ir topinambus. Nors pavadinimai dažnam lietuviui gali skambėti keistai, išmėginti šias alternatyvas ir iš naujo atrasti bulvę tikrai verta.
Batatai – kitaip dar žinomos kaip saldžiosios bulvės – mitybos specialistų yra itin liaupsinamos ir netgi priskiriamos prie super maisto. Saldžioje bulvėje baltymų yra daugiau nei paprastoje, taip pat gausu beta karotino, vitaminų C, D ir B, kalcio ir skaidulinių medžiagų.
„Šios bulvės puikiai tinka kaip garnyras ar pagrindinis patiekalas, be to, patyrusios šeimininkės jau kurį laiką eksperimentuoja saldų batatų skonį atskleisdamos netgi desertuose“, – pastebi V. Juodkazienė.
Tuo tarpu topinambai, dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis, savo maistine sudėtimi šiek tiek nutolsta nuo tradicinės bulvės, nes jose nėra krakmolo, užtat gausu inulino. Dėl šios žaliavos topinambai itin vertingi diabetu sergantiems žmonėms. Šie šakniagumbiai liaudyje vadinami tikrais vitaminų perlais – juose gausu vitamino C ir B, o dėl mineralinių medžiagų gausos varžytis jie galėtų su bet kuria daržove.
„Iš tiesų topinambas savo skoniu labiau primena ne bulvę, o žiedinį kopūstą ar ropę. Ši daržovė puikiai paskanina sriubas, tinka įvairioms salotoms gardinti“, – sako V. Juodkazienė.
Mažoji cepelinų kopija – saldieji bulvinukai
Cepelinams paruošti reikia ir laiko, ir nusiteikimo. Skubantiems, tačiau norintiems bent iš dalies solidarizuotis ir paminėti cepelinų dieną, siūlome pasigaminti sumažintą cepelinų kopiją – bulvinukus.
Reikės:
1–2 vidutinio dydžio saldžiųjų bulvių;
200 g avinžirnių miltų (gaminimui ir papildomai dar kelių šaukštų bulvinukų formavimui);
druskos, pipirų ar kitų prieskonių pagal skonį
Gaminimas:
Bulves supjaustykite į kelias dalis, išvirkite pasūdytame vandenyje, nulupkite ir sutrinkite šakute. Tam, kad greičiau atvėstų, gautą masę dėkite į šaldytuvą ir palaikykite 15–20 min.
Atvėsusią bulvių masę sumaišykite su miltais, pagardinkite druska, pipirais ar kitais mėgstamais prieskoniais. Viską gerai išmaišykite.
Ant švaraus stalviršio ar lentelės pabarstykite miltų. Delnais iš bulvių masės formuokite mažus bulvinukus (sumažinta cepelino versija), juos apvoliokite miltuose.
Puode užvirkite vandenį, įdėkite druskos ir po vieną dėkite bulvių kukulius. Stenkitės, kad vienas su kitu nesuliptų (rinkitės kuo didesnį puodą arba virkite pakaitomis). Kai bulvinukai iškyla – galite juos išimti.
Išvirtus bulvinukus galite gardinti sviestu, grietine ar patinkančiu padažu. Puikiai tiks pesto, grybų, pankolių ar pomidorų padažai.
Skanaus!