Sostinės Žvėryno mikrorajone veikianti picerija šią vasarą pakeitė vietą, tiesa, toli nenukeliavo – įsikūrė tolėliau toje pačioje Kęstučio gatvėje. Pats Žvėryne augęs, todėl vietiniais klientais ypač besidžiaugiantis picos namų šeimininkas juokiasi, kad tolėliau išsikėlė ne tik dėl reikiamu momentu pasitaikiusių didesnių patalpų, tačiau ir dėl čia esančio taip lietuviams patinkančio erdvaus kiemelio, mat anksčiau picerijos klientams tekdavo sėdėti visai šalia judrios gatvės, ir jei picų tėvynėje Italijoje toks vaizdelis niekieno nestebina, tai lietuviai neišvengiamai vis nejaukiai krūptelėdavo, ypač pravažiavus dideliam troleibusui.
Anot S. Krasniakovo, jų gaminama pica – tikrai itališka. Visų pirma, itališki patys picų receptai. „Picerijos komandai teko pabuvote komandiruotėje Italijoje, mokėmės iš vieno populiaraus restorano šefų. Žinoma, su laiku receptai keitėsi, vis ką nors tobulinome, bet pagrindas liko“, – pasakoja pašnekovas.
Nusprendę įkurti piceriją šeimininkai pasirinko Šiaurės Italijai būdingą konceptą – gamina plonapades picas. Tokioms picoms, skirtingai nei Pietų Italijoje populiarioms storapadėms, reikalinga elektrinė krosnis. Ji į Lietuvą taip pat atkeliavo iš Italijos.
Tiesiai iš Pietų Italijos kaimelių ūkininkų lietuviai verslininkai vežasi ir pagrindinius ingredientus: saliamį vetrichina, mocarelą, kurios, kaip pasakoja, ieškojo beveik dvejus metus, taip pat miltus, nduja – tepamą saldžiarūgštę kiaulienos dešrą, marinuotus karališkus artišokus, saulėje džiovintus pomidorus ir geros picos padažui pagaminti būtinus pomidorus savose sultyse.
Populiariausia šioje picerijoje – pica su itališku saliamiu, jos receptą šeimininkas ir sutiko atskleisti DELFI Maistas skaitytojams. Sparčiai populiarėja ir Italijoje itin mėgstama „Margarita“ su ančiuviais, taip pat aštri ir tikrai soti meksikietiška pica, iš paprastesnių – pica su kumpiu ir vegetariška. Mažiausiai populiarios picos, atskleidžia šeimininkas, tos, kurios turi mažiausiai ingredientų, o kainuoja brangiau. Ir tuoj skuba paaiškinti – didelę kainą norom nenorom lemia kokybiški ir brangūs ingredientai.
Paklaustas, su kuo dar lietuviams derėtų susitaikyti, S. Krasniakovas atsako – blogas sumanymas picą užsisakyti išsineštinai: „Tai labai blogai. Juk kartoninė picos dėžutė neišlaiko temperatūros, pica greit atšąla, o ingredientai tampa nebe tokie skanūs. O jei dar naudojami nekokybiški produktai, tai, tarkim, mocarela tampa lyg guminė. Aš nepatariu valgyti nei šaltos picos, nei bandyti jos kaip nors šildyti. Valgykite ir mėgaukitės ką tik iškepta, dar karšta pica.“
Užtat vis kritikuojamą lietuvių įprotį picą valgyti peiliu ir šakute picerijos šeimininkas linkęs išteisinti. Kiekvienas gali pasirinkti, kaip jam valgyti tiesiog patogiau. Be to, tai gali priklausyti ir nuo pačios picos, tarkim, jei pica su šviežia buivolės mocarela, ji ilgai neišsilaikys ir laikant rankose slys nuo picos, pavyzdį pateikia pašnekovas. „Vieni gali valgyti rankomis, kiti – su šakute, treti išvalgyti tik vidurį, o kraštelius palikti – kaip kam patinka, taip tegul ir valgo. Negražu tik viena – ant itališkos picos užsidėti kečupo“, – šypsosi S. Krasniakovas.
Dar vienas dalykas, kurio matydami, kaip picą gamina kitataučiai, nemėgsta italai – tai preciziškai sudėti ingredientai. „Italai viską meta sumeta – tai ir atspindi tikrąją jų meilę. Tikras italas niekada nedėlios ingredietų dailiai simetriškai, nes nebeliktų tikrojo žavesio. Mūsų picajolos specialiai irgi taip mokyti. Todėl man tikrai būna liūdna, jei kai kurie klientai, ypač nauji, užsisakę mūsų picą „Capricciosa“ paskui parašo blogą atsiliepimą, kad ingredientai sumesti bet kaip, pica bloga“, – kalba picerijos šeimininkas ir kviečia patiems savo namuose pasigaminti tikrą itališką picą.
Aštri itališko saliamio pica
Picos tešlai reikės:
- 500 g itališkų miltų
- 15 g alyvuogių aliejaus
- 5 g mielių
- gero žiupsnio cukraus ir druskos
- 160 ml vandens
Picai pagardinti:
- 90 g naminio pomidorų padažo
- 140 g tarkuotos mocarelos
- 60 g saliamio
- 50 g buivolės pieno mocarelos
- 10 g šviežių jelapeno pipirų
- 8 g aliejaus su žolelėmis (alyvuogių aliejus, švieži bazilikai ir česnakai)
Gaminimas:
Iš visų tešlai skirtų ingredientų suminkykite picos tešlą (minkykite apie 20 min.). Suminkę tešlą susukite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve – jei turite laiko, geriausia parą, jei laiko nėra, bent valandą.
Skanios picos paslaptis – tai, kad picos padas iš tešlos turi būti išsuktas rankomis, be jokių įrankių. Taigi išėmę iš šaldytuvo pabandykite apsieiti be kočėlo ir tik pirštų miklumu išsukti dailų apvalų picos padą. Kad tešla neliptų prie virtuvės stalviršio, jį prieš tai gausiai apibarstykite miltais.
Ant išsukto picos pado tolygiai paskirstykite naminį pomidorų padažą. Tuomet apibarstykite tarkuota mocarela, išdėliokite plonai supjaustytą saliamį.
Laikas picą pašauti kepti. Orkaitė turi būti įkaitinta iki maksimalios temperatūros. Taip pat gerai, jei joje kartu įkaitinsite ir pačią skardą, ant kurios ir kepsite picą. Tuomet pica iškeps per 5–10 min.
Įpusėję kepti picą trumpam ją ištraukite ir pagardinkite plėšytais buivolės pieno mocarelos gabaliukais. Vėl sugrąžinkite į orkaitę ir baikite kepti.
Pasigaminame žalumynų aliejaus picos krašteliams patepti. Į tyrą alyvuogių aliejų įdėkite šviežių bazilikų bei česnakų ir viską sutrinkite elektriniu trintuvu. Šiuo aliejumi aptepkite ką tik iškeptos picos kraštelius.
Skanaus!