Jo teigimu, vėliau gira itin išpopuliarėjo po įvairių sukilimų, pirmojo, antrojo pasaulinio karo. „Tas saldžiarūgštis gėrimas buvo populiarus karo lauko ligoninėse. Ji buvo siūloma kariams, gulintiems ligoniams“, – pasakojo V. Pikutis.
Girą pats gaminantis vyras prisimena, kaip šį gėrimą darė ir jo tėvai, ir seneliai. „Išmokau vaikščioti ir tuo pat metu išmokau gaminti girą iš duonos ir cukraus. Ją gamindavome įvairioms šventėms. Aš mokiausi ir nesupratau, kodėl mama kas rytą įberdavo žiupsnelį cukraus ir įdėdavo plastilino. Tada paaugęs supratau, kad tas plastilinas buvo didelis mielių gabalas“, – kalbėjo giros meistras.
Tačiau rimtai giros gaminimu užsiima nuo dvidešimties metų – iš 160 rūšių giros jis pat gali pagaminti net 40. “Galima būtų ir daugiau, bet dažniausiai stengiamės pagaminti natūralią, gyvą girą, kad lankytojai ir giros skanautojai suprastų, kas yra gira iš vieno esminio skoninio ingrediento, neskaitant cukraus, vandens ir lašo mielių, kurie yra būtini“, – tikino V. Pikutis.
Eksperimentuoja jau dešimtmetį
„Būdamas Vokietijoje dirbau dviejuose bravoruose. Ten buvau septyniolika sezonų. Ir man buvo labai įdomu – kodėl aš negaliu pagaminti giros, kai ten bet kuris vokietis turi savo receptą ir kažką gamina, o aš Lietuvoje negaliu? Tai ėmiausi ir iš visko ją pagaminau“, – apie įkvėpimą imtis giros darymo meno pasakojo Tytuvėnų piligrimų centro ūkvedys.
Anot jo, gira gali būti gaminama iš kavos, duonos, spanguolių, šermukšnių, mėlynių uogų, žalių kriaušių, kiaulpienių šaknų, tačiau ją galima gerti tik po 12-13 parų – tai ilgas procesas. Tuo tarpu apynių gira skaniausia tik sulaukus 30 parų. „Tai dar ilgesnis procesas, bet tokio skaidrumo gėrimo man nedažnai tenka pagaminti. Reikia įdėti daug darbo ir priežiūros“, – teigė V. Pikutis.
Jis planuoja girą pagaminti net iš džiovintų baravykų.
Tuo tarpu vyšnių ir slyvų giros kauliukus reikia išimti, nes jie girai duoda papildomą skonį ir kartumą.
„Negaminčiau giros iš braškių. O dažnai lankytojai nenori gerti šaltalankių giros, nors ji yra labai skani, tik, kad šaltalankis visada turi šiek tiek aliejaus, o kai jie pamato, kad ten yra aliejaus – tai ir nelabai nori“, – stebėjosi giros meistras.
Raudonųjų burokėlių gira primena runkelio kvapą. Gira gaminama ir iš cukranendrių melasos, tačiau gira pagaminta iš lietuviškų cukrinių runkelių melasos – nėra tinkama.
Iš liepų medaus, laikantis griežtų taisyklių, galima pagaminti liepžiedžių giros.
Vis tik sveikiausia gira, anot vienuolio, vynuogių arba razinų.
Kiekvienai girai pagaminti reikia virinto vandens ir ingredientų, iš kurių išgausime kvapą ar skonį. Jeigu girą gaminsite iš šaldytų uogų, jų reikės įdėti ar pusantro karto daugiau. Ir, be to, vasarą į girą reiktų dėti šiek tiek mažiau cukraus, o žiemą – daugiau.
„Iš migdolų pagaminta gira kvepės sausainiais, primins Kalėdas. Pušų pumpurų ir spyglių girą, juos reikia susirinkti tam tikru metu, kad nebūtų prisitraukę nuodingų medžiagų. Vyrai tokią paragavę visada sako, kad lentpjūve kvepia“, – nusijuokė V. Pikutis.
Meistras atskleidė, kokia gira buvo pilstoma anksčiau iš miesto cisternų, kur važinėdavo gatvėse: „Ta gira buvo gaminama iš įvairių Lietuvos pieninių gaunamų išrūgų, cukraus ir mielių“.
Pagaminti girą pavyksta ne kiekvienam
„Šiandien mes neturime duonos kepėjų. Jei kažkas kepa duoną, tai joje yra pašalinių ingredientų. Su duonos gira man teko patirti daug įdomių nutikimų, kai lankytojai atvažiuoja ir sako, kad jūsų duonos gira kvepia kefyru arba išrūgomis. Man taip pasitaikė, kad aš du kartus labai daug nudegiau, nes iš tikrųjų taip buvo. O duonos kepėjai ir sako, jog mes pilame išrūgas, o giroje viskas atsiskiedžia“, – pasakojo vyras.
Kartą vieni Virginijaus svečiai užsirašė receptą paprastos giros, bet kol jie grįžo, užmiršo. „Viską sudėjo į didelį puodą ir laukia tos giros, susidarė įdomi masė ir nepavyko“, – sakė V. Pikutis.
Todėl gaminant girą reikia laikytis pagrindinių taisyklių.
Visos uogos, visos duonos, kurį ingredientą bedėtume girai gaminti, nei vienas negali būti virinamas. Aukščiausia leidžiama temperatūra – ne daugiau 74 laipsniai Celsijaus. Nesvarbu, ar jūs dėsite kriaušę, ar šviežią obuolį, ar džiovintą.
Tuomet giros saldumą galima pakoreguoti cukrumi.
Meistras atskleidė paprastos giros receptą
10 litrų girai pasigaminti reikės:
vieno kepalo juodos ruginės duonos su visa plutele;
200 gramų džiovintų obuolių;
kelių saujų tamsių razinų;
6-9 gramų sausų mielių;
cukraus;
kartumui – apynių, blogiausiu atveju bruknių.
Išvirinus vandenį ir jam pravėsus iki 60 – 68 laipsnių Celsijaus, vandenyje turėtų pabūti visi ingredientai bent jau keturias valandas, pamaišant, kad atiduotų visą skonį ir visas savybes. Tuomet įdėkite cukraus pagal skonį bei 6-9 gramus sausų mielių. Laikykite girą ne aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje, kitokiu atveju mielės žus. Po dviejų parų, esant 24 laipsnių namų temperatūrai, susifermentuos tikrai skani gira. Prieš geriant, nukoškite girą ir galite jau ragauti.