„Bandymų stoties“ laidoje Alfas kartu su UAB „Reketukas“ konsultantu Pauliumi Ruškiu išaiškino viską, ką reikėtų žinoti apie sūrius.
Sužinosite, kaip skirstomi sūriai? Paulius suklasifikavo sūrius pagal jų gaminimo ypatybes. Iš kokio pieno gali būti gaminami sūriai? Ir kokio brandinimo sūris laikomas pačiu geriausiu?
Į kokias rūšis klasifikuojamas sūris?
Tokios vieningos sūrių klasifikavimo sistemos kaip ir nėra. Bet jei mes bandome gilintis šiek tiek daugiau apie kiekvieną sūrį, suprantame, kad juos galima skirstyti pagal keletą kriterijų. Tai pirmuoju atveju, iš kokio pieno pagamintas sūris. Visi žinome: karvių, avių, buivolių, ožkų pieną bei jų mišinius. Kaip pavyzdžiui, fetos sūris, kuris pagamintas iš avių ir ožkų pieno mišinio, ispaniškas „Iberico“ sūris, pagamintas iš karvių, avių ir ožkų pieno mišinio. Kitas požymis, pagal kurį galime klasifikuoti sūrius, tai – riebumas. Jį galime matyti užrašytą ant kiekvienos sūrio pakuotės, to reikalauja Veterinarijos tarnyba ir tai yra reglamentuojama. Patys populiariausi sūriai yra riebūs. Riebus sūris yra nuo 45 proc. iki 60 proc. riebumo. Šioje kategorijoje turime didžiąją sūrių dalį: olandišką goudą, masdamą, bri sūrį ir kitus iš daugybės sūrių, kurie yra šiose ribose. Galime kalbėti ir apie riebesnius sūrius – „triple cream“, kurie yra net 71 proc. rieb.
Bet kokiu atveju sūrio sudėtyje mes turime drėgmę, baltymus ir riebalus. Kuo daugiau riebalo palyginant su baltymu, tuo sūris yra skanesnis. Mes turime rinkoje ir mažiau riebumo turinčius sūrius, tačiau jie nevisada randa savo kelią į vartotojo širdį.
Trečias kriterijus – sūrio brandinimas. Vieni sūriai valgomi švieži, kaip, pavyzdžiui, mocarela, kuri yra visiškai nebrandinta. O kiti sūriai, kaip parmezanas, tokiu tampa tik po 16 mėnesių brandinimo.
Taip pat sūrius galime skirstyti į minkštus ir kietus. Minkšti sūriai yra tie, kurie turi daug daugiau drėgmės savyje, o kietieji – ilgai brandinami ir turi mažai drėgmės savyje.