Žolininkė iš Kretingos dalijasi 2 arbatų receptais – padės jaučiantiems nuolatinį nuovargį ir turintiems problemų dėl skrandžio

Artėjant pavasariui, nuovargį pajuntame daugelis. Dažniausia to priežastis – vitaminų ir mineralų stoka.

Vitaminai, kurie per žiemą išsenka

Medikai yra įvardiję keletą naudingiausių vitaminų, kurie pavasarį išsenka: C, stiprinantis ir palaikantis žmogaus imuninę sistemą; B, kurie gerina nervų sistemą.

Kad šios grupės vitaminų trūksta, gali išduoti nemiga, energijos trūkumas, suprastėjusi atmintis. Teigiama, kad bemaž kiekvienam lietuviui nepakanka vitamino D, kuris svarbus kalciui įsisavinti. Be to, stokojant šio vitamino, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gali apimti depresija. Kai organizme trūksta vitamino A ir Omega-3 riebalų rūgščių, išsausėja oda, lūžinėja nagai, šiursta plaukai. Nesant pakankamai geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų, gresia anemija.

Magnį patariama vartoti visus metus, o kad jo trūksta, suprantame atsiradus raumenų mėšlungiui, akių trūkčiojimui, padidėjus nervingumui. Cinkas stiprina imunitetą, turi priešuždegiminių savybių.

„Norint išvengti vitaminų trūkumo, svarbu maitintis įvairiai, su maistu gauti natūralių vitaminų, atsisakyti žalingų įpročių, o visą spektrą priemonių papildyti dar ir vaistažolėmis“, – sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė.

Jos žodžiais, beveik visada viename vaistiniame augale yra bent keli vitaminai. Palyginus su sintetiniais analogais, natūralieji – ir veiksmingesni, ir lengviau virškinami.

Vitamino C ypač turtingos žemuogių, šaltalankių lapų, ežiuolės, garšvų, dilgėlių, kiaulpienių, vingiorykštės, debesylo, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, aviečių lapų, erškėčių vaisių, drebulės pumpurų arbatos. Jos paruošiamos paprasčiausiai užpylus verdančiu vandeniu. Dėl kvapnumo žoleles galima vieną su kita pamaišyti.

Organizmui sustiprėti pavasarį taip pat padeda kaip tik šiuo metu pradėjusi tekėti beržų arba klevų sula, ir, kaip įprasta, – medus, imbieras, česnakas, svogūnas, citrina. Nervų sistemos funkciją palaiko, miego kokybę gerina melisų, mėtų, ramunėlių arbatos. Jų gerti galima kasdien, tik nestiprių.

Džiovintų ramunėlių žiedų maudantis tinka įsimesti ir į jaukiai šiltą vonią – kūnui padės atsipalaiduoti, sumažins streso poveikį.

Ir du receptai

K. Labanauskienė pasidalino, anot jos, „multivitaminų“ mišinio receptu: po 10 g žemuogių, juodųjų serbentų ir dilgėlių lapų, raudonųjų dobilų ir gudobelės vaisių, 25 g medlievos vaisių, po 20 g pilkosios gervuogės lapų, baltažiedės notrelės, aronijos vaisių ir burnočių lapų, 5 g saldymedžio šaknies, 15 g mėlynių ūglių, 30 g avižų sėklų ir paprastojo šermukšnio vaisių, 50 sugrūstų miškinio erškėčio vaisių.

„Kruopščiai viską sumaišykite. Paimkite du šaukštus vaistinių augalų mišinio ir užpilkite 0,5 litro verdančio vandens. Palikite valandai, tada nukoškite ir pagal skonį įsidėkite medaus arba citrinos. Gerkite šiltą po pusę puodelio penkis šešis kartus per dieną“, – patarė ji.

Kitas žolininkės siūlomas mišinys tiks turintiems problemų dėl skrandžio gleivinės: po 20 g linų sėklų, ramunėlių žiedų, gauromečio, baltažiedės notrelės, takažolės ir paprastosios kraujažolės, po 30 g avižų sėklų, vaistinės svilarožės šaknies ir triskiaučio lakišiaus, 25 g didžiojo debesylo šakniastiebių ir gysločio lapų, po 10 g pelkinio pūkelio ir saldymedžio, 15 g medetkos žiedų ir 50 g sugrūstų miškinio erškėčio vaisių. Gėrimo paruošimo ir vartojimo būdas tas pats.