Lietuvoje gyvenantis rumunas Stefan įsitikinęs: senas tradicijas turintis rumuniškas patiekalas sarmalė gali pakeisti balandėlius

Kiekviena šalis išsiskiria savo tradiciniais patiekalais ir jų receptais. Lietuvių virtuvė yra neatsiejama nuo sočių cepelinų, šaltibarščių ir garuojančių balandėlių ant stalo. Visus šiuos tradicinius mūsų virtuvės patiekalus išbandė ir jau keturis metus Lietuvoje gyvenantis, dirbantis ir čia šeimą sukūręs rumunas Stefan. Tyrinėdamas lietuviškos virtuvės receptus jis atrado ne tik daug skirtumų, bet ir panašumų, o vienas tokių yra tradicinis rumuniškas patiekalas, kuris vadinasi sarmalė ir labai primena lietuviškus balandėlius ne tik išvaizda, bet ir skoniu.

– Sarmalė jums nėra paprastas receptas?

– Sarmalė yra nacionalinis rumuniškas patiekalas, kuris turi gilias tradicijas mūsų rumuniškoje virtuvėje. Tai ne tik mėgstamas kasdienis patiekalas – jis yra patiekiamas ir ant švenčių stalo.

Mūsų tradicinėje virtuvėje ir maisto gamyboje yra labai svarbūs ne tik maisto produktai, jo patiekimas, bet ir pats gaminimo procesas, specialiai tam naudojami indai. Dažnai receptai, pagal kuriuos mes gaminame, yra atėję pas mus ir perduodami šeimoje iš kartos į kartą. Išsaugoti maisto gaminimo receptai yra ne tik unikalus šeimos palikimas, bet ir tam tikra pagarba mūsų senajai kartai. Kažkam galbūt tai yra tik maisto receptas, bet mūsų šeimoje tai – tarsi šeimos linijos tęsimas saugant ir perduodant unikalias ir tradicines vertybes.

– Kuo ypatingas šis patiekalas?

– Žvelgiant iš istorinės pusės rumuniškai virtuvei didelę įtaką turėjo turkų ir graikų virtuvės ypatumai. Todėl savo gaminimo tradicijose ir virtuvėje daug ką esame pasiskolinę iš jų tradicijų. Gaminant tradicinę rumunišką sarmalę yra naudojami kopūsto arba marinuotų vynuogių lapai, malta kiauliena, kelios juostelės rūkytos šoninės, svogūnai, ryžiai, pomidorai ir daug maltų prieskonių arba prieskoninių žolelių, tokių kaip pipirai, čiobreliai, panakoliai.

– Rumuniška sarmalė ir lietuviški balandėliai – koks esminis skirtumas yra tarp šių dviejų patiekalų?

– Vizualiai žvelgiant į abu pagamintus patiekalus didelio skirtumo nepamatysi. Tačiau, kaip jau minėjau, paruoštas patiekalas ar naudojami ingredientai ir maisto produktai yra tik pusė darbo. Labai svarbus yra ir pats gaminimo procesas.

Pagrindinis skirtumas tarp sarmalės ir balandėlių yra tas, kad vietoje kopūsto mes dažnai naudojame vynuogių lapus. Jų galima nusipirkti, bet taip pat juos galima ir marinuoti namuose, tam, aišku, reikia daugiau laiko. Gaminimui svarbu naudoti specialius molinius indus. Tai ne tik tradicija – jie padeda išsaugoti troškinimo skonį.

Beje, lietuviai, kurie ragavo sarmalės, liko sužavėti pačiu gaminimo procesu, laiko atžvilgiu kaip tam yra pasiruošiama, kokia įdomi atmosfera sukuriama naudojant tam skirtus molinius indus. Skonis iš dalies primena balandėlius, bet tuo pačiu yra aštresnis, nes naudojama daugiau prieskoninių žolelių ir maltų prieskonių.

– Na ir pabaigai – kokius skirtumus pastebite tarp rumuniškos ir lietuviškos virtuvės?

– Kaip skiriasi šalys, žmonės, kalba, tradicijos, taip skiriasi ir maisto receptai ar jų gaminimo būdas. Kaip sakoma, kad į mylimo žmogaus širdį einama per skrandį, taip norint pažinti šalį vienas iš būdų yra maistas.

Rumunų virtuvėje svarbus vaidmuo tenka žuviai. Turime daug įvairių žuvies patiekalų, iš kurių viena mėgstamiausių ir tradicinių yra žuvies sriuba, rumuniškai vadinama „ciorba de peste“.

Taip pat mėgstame naudoti įvairias daržoves, ypač – vasaros metu ant grilio kepti baklažanus arba paprikas, pievagrybius.

Daug apie lietuvišką virtuvę pasakyti negaliu, bet teko susipažinti su cepelinais, žemaičių blynais, bulvių plokštainiu. Labiausiai nustebinęs ir atrastas dalykas buvo rožinė šaltibarščių sriuba ir kitos sriubos su pienu. Pas mus nėra tokių sriubų, kurios būtų gaminamos iš pieno. Apibendridamas galiu pasakyti, kad lietuviška virtuvė ir jos patiekalai atrodo labai sotūs.

Stefan kviečia ir patiems pasigaminti sarmalės.

Sarmalė, (pagal Stefano ir jo mamos receptą)

Ingredientai:

1 kg maltos kiaulienos
0.5 puodelio ryžių
2 svogūnai, susmulkintas
1 valgomasis šaukštas džiovinto baziliko
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
1 didelis kopūstas arba marinuotų vynuogių lapai
500 ml pomidorų sulčių
1 stiklinė vandens
5 riekelės rūkytos šoninės
keletas šviežių čiobrelių šakelių
2-3 lauro lapai
druskos ir pipirų pagal skonį

Gaminimo eiga:

1. Pasiruoškite 1 kilogramą maltos kiaulienos mėsos.
2. Išvirkite ryžius ir palaukite, kol jie atvės.
3. Keptuvėje įkaitinkite aliejuje ir jame pakepinkite vieną susmulkintą svogūną.
4. Dubenyje sumaišykite maltą kiaulieną, išvirtus ir atvėsusius ryžius, pakepintą svogūną, susmulkintus čiobrelius. Įdėkite druskos ir pipirų pagal skonį. Viską gerai sumaišykite.
5. Pasiruoškite kopūsto arba marinuotų vynuogių lapus (jų galima nusipirkti turkiškose parduotuvėse Lietuvoje).
6. Į kiekvieną paruoštą lapą įdėkite po valgomąjį šaukštą paruoštos mėsos.
7. Kopūsto ar vynuogių lapai su mėsa viduje yra susukami į pailgus dešrelės formos suktinukus, taip, kad mėsa neiškristų virimo metu.
8. Dideliame puode (arba tradiciniame moliniame inde) įpilkite aliejaus, patroškinkite likusias kopūsto dalis kartu su smulkintu svogūnu. Pusę svogūnų atidėkite, likusius išsklaidykite puode.

9. Tada į šį puodą dėkite sarmalės ritinėlius, taip sukurdami pirmąjį lygį (aukštą), vėliau antrą. Baigę sluoksniuoti ritinėlius ant viršaus uždedame likusio troškinto kopūsto su svogūnu ir šoninės juosteles, lauro lapus.
10. Pomidorų sultis sumaišykite su vandeniu ir užpilkite ritinėlius, kad juos apsemtų. Troškinkite ant nedidelės ugnies. Apie 1 valandą.
11. Dažnai šis patiekalas yra patiekiamas su grietine arba graikišku jogurtu.