Šis itališkos virtuvės produktas vis labiau užkariauja lietuvių gomurius, o teigiamas poveikis sveikatai – nenuginčijamas

Daugeliui apsilankiusių Italijoje ir išbandžiusių vietinės virtuvės patiekalus, giliai į atmintį įstringa sunkiai nusakomas, ypatingas itališkos virtuvės patiekalų skonis. Virtuvės šefas Gian Luca Demarco atskleidžia, kad čia „kaltas“ vienas ingredientas, pelnęs viso pasaulio simpatijas ir po truputį randantis kelią ir į lietuvių širdis.

„Ko gero, sutiksite, kad keliaudami po Italiją mėgaujatės ypatingu patiekalų poskoniu. Atskleisiu paslaptį – slaptasis ingredientas, kurį italai naudoja daugelyje tradicinių patiekalų, yra ančiuviai. Šios mažos, riebios žuvelės yra itin naudingos mūsų organizmui. Ančiuviai, skirtingai nuo Lietuvoje paplitusios nuomonės, maistui nesuteikia žuvies skonio, dėl kurio daugelis vengia jų paragauti. Priešingai – ančiuviai paryškina bet kuriame patiekale esančių sudedamųjų dalių skonines savybes“, – pranešime spaudai sako G. Luca Demarco.

Nors nemaža dalis žmonių teigia, jog jiems nepatinka ančiuviai, tačiau gurmanai juokauja: visi žmonės mėgsta ančiuvius, tik kai kurie vis dar to nežino, nes nė nenumano, su kokiais maisto produktais reikia juos derinti. Tad dalijamės patarimais, padėsiančiais prisijaukinti ančiuvius.

Lietuviams dar neatrastas, bet viliojantis maisto produktas

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, ančiuviai nėra dažna maisto prekė kasdieniame Lietuvos gyventojų pirkinių krepšelyje, tačiau jų populiarumas itin sparčiai auga.

„Ančiuviai dar nėra lietuvių plačiai atrasti, tačiau juos paragavę žmonės pamėgsta ir perka dar ir dar kartą. Vien praėjusiais metais ančiuvių paklausa bendrai augo net 60 proc., o silpnai sūdytų ančiuvių pardavimai buvo beveik 2 kartus didesni. Šis paklausos šuolis rodo, kad ančiuvius pamėgusių lietuvių gretos tik didėja“, – aiškina E. Dapkienė.

Skonis atsiskleidžia, valgant su kitais maisto produktais

Ančiuvius galima įsigyti filė gabaliukų pavidalu, taip pat yra konservuotų, tačiau tokiu atveju reikia pašalinti viduje esantį kaulą ir odelę. Visų rūšių ančiuvius reikėtų valgyti su kitais produktais. Tai yra viena pagrindinių taisyklių, padėsiančių atrasti naujus skonius.

„Kuo daugiau skirtingų skonių išbandysite, tuo labiau palepinsite savo skonio receptorius. Ančiuviai yra paprastas ingredientas, galintis atnešti daugiau skonių į jūsų kasdienę mitybą. Pavyzdžiui, Italijoje labai populiaru naudoti šviežius ančiuvius. Jie kartu su kitomis jūros gėrybėmis yra gruzdinami aliejuje. Tokį patiekalą italai valgo kaip užkandį arba pagrindinį patiekalą. Jūros gėrybės dėl ančiuvių įgauna visai kitokį skonį“, – sako G. Luca Demarco.

Ančiuviai yra ne tik sveikatai itin palankus produktas, turintis daug baltymų, darantis teigiamą poveikį širdžiai, mažinantis cholesterolio kiekį, pašalinantis toksinus, gerinantis odos būklę, bet taip pat ir slaptas ingredientas, dėl kurio padažai gali įgauti neatrastą, tačiau labai malonų skonį. Puikus pavyzdys – pomidorų padažas.

„Jeigu gaminate pomidorų padažą, turėtumėte nepamiršti ir ančiuvių filė, tai padažui suteiks unikalų poskonį. Ančiuviai turi ypatingą savybę: aukštoje temperatūroje, pasikeičia jų konsistencija, jie tampa birūs. Gamindami pomidorų padažą iš pradžių įdėkite keletą ančiuvių filė gabaliukų ir česnakų. Naudojant šiuos ingredientus pavyks išgauti skonį, kuris bent trumpam nuneš jus į Italiją“, – sako G. Luca Demarco.

Dar vienas ir nesudėtingas būdas – pasigaminti ančiuvių ir alyvuogių padažą, kuriam reikės vos kelių ingredientų: keleto gabalėlių ančiuvių filė, karšto alyvuogių aliejaus su česnaku.

„Tokį padažą drąsiai galite naudoti pagrindiniams patiekalams pagardinti. Tiesa, derinant ančiuvius su kitais produktais, nereikėtų perstengti sūdant patiekalus, mat patys ančiuviai yra pakankamai sūrūs. Papildomos druskos nenaudojimas bus sveikatai palankus pasirinkimas“, – dalijasi virtuvės šefas.

Lietuvoje ančiuviai dažniausiai būna parduodami alyvuogių aliejaus marinate. Dėl šios priežasties ančiuvių gamyba nereikalauja ypatingo paruošimo. Tereikia nebijoti eksperimentuoti.

„O tai daryti šiltuoju metų laiku, kai galima pasilepinti sezoninėmis daržovėmis – puikus metas. Pavyzdžiui, išbandę ančiuvius su žaliosiomis paprikomis ar alyvuogėmis, nenusivilsite, mat šių produktų skoniai puikiai dera tarpusavyje. Nepasigailėsite paragavę ančiuvių, pagamintų su smidrais. Norėčiau paraginti eksperimentuoti ir mėgautis naujais atrastais skoniais“, – pataria G. Demarco ir dalinasi savo receptu.

Keptos saldžiosios paprikos su ančiuvių padažu (Peperoni con bagna cauda)

6 porcijoms

80–100 g konservuotų aliejuje ančiuvių filė 6 saldžiosios raudonos paprikos
1 česnako galva (10skiltelių)
500 ml pieno

druskos
ypač tyro alyvuogių aliejaus

1kg raudonųjų saldžiųjų paprikų

Paruošiame paprikų filė. Visas paprikas išaliejuojame, apibarstome druska ir apkepiname – tiesiai virš liepsnos, arba 200 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių (tol, kol paprikų odelė vietomis pajuosta). Sudedame paprikas į popierinį maišą (neišsigąskite, ištrauktos iš orkaitės jos subliūkšta ir paleidžia sultis), arba į metalinį dubenį ir uždengiame folija. Kai paprikos atvėsta (ne anksčiau!) jas nulupame. Tada atsargiai perplėšiame (arba perpjaunama) išilgai į keturias dalis ir išskobiame sėklas.

Gaminame padažą. Supilame į keptuvę pieną, sudedame nuluptas česnakų skilteles ir ant mažos ugnies verdame, kol česnakai suminkštėja (užtruks bent 20 min., geriausia virti tol, kol česnakai pradeda skilinėti). Sudedame ančiuvius ir toliau maišydami verdame, kol ančiuviai ima irti. Tuomet elektriniu trintuvu padažą sutriname, ir toliau ant mažos ugnies verdame, kol jis sutirštėja. Prieš dedant padažo ant paprikų dar kartą jį elektriniu trintuvu sumalame.

Sudedame paprikų filė į kepimo indą, ant viršaus – padažo ir 10 minučių kepame180 laipsnių orkaitėje. Patiekalas gardus ir karštas, ir šaltas, ir šiltas.

„Ypatingai neišvaizdus ir labai labai nefotogeniškas patiekalas. Čia vienas iš tų atvejų, kai geriau nežiūrėti, ką valgai, tačiau skonis nenuvils niekados!“, – tvirtina virtuvės šefas G. Demarco.