Kilmė. Priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimos serbento (Ribes) genčiai. Agrastai, kilę arba natūraliai buvo paplitę didžiojoje Europos ir Vakarų Azijos dalyje ir auginami jau daugelį šimtų metų. Neabejotina, kad gerokai anksčiau jos buvo renkamos laukinėje gamtoje kaip maisto produktas. Anglijoje agrastai pirmą kartą paminėti 1276 m., kai buvo auginami karaliaus Edvardo I sode. Lietuvoje agrastai auginami nuo 19 amžiaus vidurio. Agrastus galima suskirstyti į 2 grupes – smulkiauogius ir stambiauogius ir pagal uogų spalvą, jie skiriami į raudonuosius, baltuosius, žaliuosius ir geltonuosius.

Maistinė vertė. Agrastai yra nedidelės, maistingos uogos, turinčios daug naudos sveikatai.

100 g uogų:
Kalorijos: 44 kcal;
Angliavandenių 10,2 g: skaidulų - 4,3 g, cukraus - 5,4 g;
Baltymų: 0,9 g,
Riebalų: 0,6 g,
Vitamino C: 34,6%,
Vitamino B5: 4,8%,
Kalio: 9,9%
Vario: 7,2%
Manganas: 7,2%

Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, gyvybiškai svarbus nervų sistemai, imuninei sistemai ir odai. Vitaminas B5 reikalingas riebalų rūgštims susidaryti. Varis svarbus širdžiai, kraujagyslėms, imuninei sistemai ir smegenims. Tuo tarpu manganas palaiko medžiagų apykaitą, kaulų formavimąsi, reprodukciją ir imuninę reakciją, o kalis būtinas normaliai ląstelių funkcijai.

Agrastai yra puikus tirpių ir netirpių maistinių skaidulų šaltinis. Netirpios skaidulos stimuliuoja žarnyno veiklą, padidina nesuvirškinto maisto judėjimą bei šalinimą, suteikia masės ir konsistencijos išmatoms formuotis. O tirpios sulėtina maisto perėjimą iš skrandžio į žarnyną, todėl gali sumažinti alkį ir padidinti sotumo jausmą, prie jų jungiasi cholesterolis, todėl tinkamas skaidulų kiekio vartojimas mažina cholesterolio koncentraciją. Be to, šių uogų skaidulos gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažinti kraujospūdį ir slopinti tokių lėtinių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių, 2 tipo diabeto ir nutukimo, pasireiškimo riziką.

Agrastai yra puikus antioksidantų, įskaitant vitaminą C, nedidelį kiekį vitamino E ir polifenolių, šaltinis. Agrastuose gausu flavonolių, kurie siejami su širdies sveikata ir gali turėti insultą mažinantį, su vėžiu kovojantį ir antivirusinį poveikį. Taip pat antocianinai. Šie junginiai - tai spalvoti augalų pigmentai, kurie siejami su akių ir šlapimo takų sveikata, geresne atmintimi, sveiku senėjimu ir mažesne kai kurių vėžio rūšių rizika. Agrastuose yra aromatinių rūgščių: kavos, chlorogeninės, kumarino, hidroksibenzoinės ir elago bei organinių rūgščių (citrinos rūgšties), lemiančios rūgštų uogų skonį ir taip galinčios sumažinti insulto bei Alzheimerio ligų riziką, tačiau dar būtina atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų.

Nauda sveikatai. Agrastai, dėl savo aukštos maistinės vertės, ypatingai gausaus antioksidantų ir nemažo skaidulų kiekio, palengvina cholesterolio, gliukozės kontrolę, saugo smegenis nuo su senėjimu susijusių neurodegeneracinių pažeidimų, pasižymi antiuždegiminiu ir antivežiniu veikimu, gerina bei stiprina širdies veiklą.

Kaip vartoti/laikyti. Kad agrastai būtų kuo naudingesni sveikatai, geriausia juos valgyti šviežius. Kuo vaisiai labiau prinokę, tuo saldesni. Paruoštas agrastų uogas (nuimtos viršūnėlė ir apačia) galite įmaišyti į vaisių salotas, dėti į dribsnius ar jogurtą arba įmaišyti į šviežias vasaros salotas.

Agrastai taip pat naudojami virtų ir keptų patiekalų, pavyzdžiui, pyragų, pyragaičių, čatnių, kompotų, uogienių, džemų ir virtinių gamyboje. Tačiau nepamirškite, kad šiuose patiekaluose dažnai būna cukraus, o virimas sunaikina daug antioksidantų ir naudingų polifenolių. Švieži agrastai šaldytuve išsilaikys iki 2 savaičių, arba sudėkite juos į šaldiklį ir mėgaukitės vėliau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją