– Sandrija, kuo cukinijos naudingos mūsų sveikatai?
– Moksliškai įrodyta, kad cukinija – puikus antioksidantų šaltinis, padedantis neutralizuoti laisvuosius radikalus ir taip apsaugoti organizmą nuo įvairių ligų. Cukinijoje gausu karotenoidų – luteino, zeaksantino, beta-kriptoksantino ir beta-karoteno. Beta-karotenai, esantys cukinijoje, sudaro 9 proc. visos šių antioksidantų dienos normos (po saldžiųjų bulvių ir morkų). Priminsiu, kad beta-karotenas – tai vitamino A pirmtakas. Be to, cukinijos odoje šių antioksidantų yra 2–10 kartų daugiau nei minkštime.
Karotenoidai ne tik apsaugo odą, akis ir širdį, bet taip pat yra puiki apsauga prieš vėžinių ląstelių aktyvavimąsi. Geltonosiose cukinijose karotenoidų yra netgi daugiau nei žaliosiose. Beta-karotenas, luteinas ir zeaksantinas bei vitaminas C, kurio taip pat nemažai cukinijoje – tai pagrindiniai maistiniai komponentai, ypatingai reikalingi akių sveikatai. Tyrimai parodė, kad šie antioksidantai gali kauptis tinklainėje ir pagerinti regėjimą bei sumažinti senatvines akių ligas.
Cukinija išsiskiria ir dviejų mineralų – mangano bei vario – gausa. Varis prisideda prie raudonųjų ląstelių gamybos, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį bei kraujospūdį, aktyvina imuninę sistemą, užtikrina kaulų, jungiamojo audinio ir tokių organų kaip smegenys ir širdis, vystymąsi bei palaikymą, dalyvauja prostatos uždegiminių procesų, neurodegeneracinių ligų prevencijoje. Manganas yra mikroelementas, kurio mūsų organizmui reikia mažais kiekiais, tačiau ši medžiaga būtina normaliam smegenų, nervų sistemos ir daugelio fermentinių sistemų darbui. Cukinijoje yra pakankamai daug ir kitų mikroelementų: magnio, fosforo, kalio, cinko, kalcio bei geležies. Taip pat daug ir B grupės vitaminų, išskyrus B12 ir biotiną (B7), pakankamas kiekis vitaminų C bei K.
Cukinija aktyvina virškinimą, nes joje yra ganėtinai daug vandens, minkštinančio ekskrementus ir mažinančio vidurių užkietėjimą. Kadangi cukinijoje yra tirpių ir netirpių vandenyje skaidulų, ši daržovė padeda palaikyti pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje, didina jautrumą insulinui bei mažina riziką susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Pektinas, viena iš tirpiųjų cukinijos skaidulų, efektyviai mažina bendrąjį ir taip vadinamą „blogąjį“ cholesterolį (mažo tankio lipoproteinų cholesterolį). Reguliarus cukinijos vartojimas gali padėti ir svorio kontrolei, nes skaidulos, esančios cukinijoje, mažina alkio jausmą. Dėl pakankamai didelio kalio kiekio (ir turimų antioksidantų), cukinija gali padėti mažinti kraujo spaudimą, taip apsaugodama nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų.
– Kokios spalvos ar dydžio cukinijas geriausia rinktis?
Anot mokslininkų, geltonoji cukinija savo antioksidantų kiekiu lenkia net žaliąją, tačiau jos abi puikiai tinka ir yra rekomenduojamos vartoti. Mažesnio dydžio cukinijos yra šviežesnės ir skanesnės.
– Kaip paruošti cukinijas, kad būtų ne tik skanu, bet ir sveika? Kokios pagrindinės cukinijų apdorojimo taisyklės?
Cukiniją rekomenduojama valgyti žalią arba termiškai apdorotą. Apdorojant termiškai galioja 3 pagrindinės taisyklės: minimali temperatūra, minimali gaminimo trukmė ir minimalus daržovės paviršiaus kontaktas su skysčiu (kuo mažiau vandens). Labai skanios fermentuotos (raugintos) cukinijos.
– Kaip laikyti cukinijas, kad jos neprarastų savo naudingųjų savybių?
Cukinija yra ganėtinai trapi ir su ja reikėtų elgtis atsargiai, nes nedideli jos pažeidimai gali sukelti irimo procesą. Cukiniją rekomenduojama laikyti neplautą hermetiškame inde šaldytuve iki septynių dienų.
– Kam reikėtų vengti cukinijų?
Daugeliu atvejų žalias cukinijas galima saugiai valgyti, jos nesukelia jokio šalutinio poveikio. Tačiau jos gali būti ir kartaus poskonio, kurį sukelia tam tikros medžiagos – kukurbitacinai. Valgant karčias cukinijas yra tikimybė apsinuodyti – kukurbitacinai žmogui gali sukelti pykinimą, viduriavimą, vėmimą, kitus virškinamojo trakto sutrikimus, išskirtiniais atvejais mirtį. Patarimas – prieš ruošdami cukiniją, būtinai paragaukite. Jei cukinija karti, jos valgyti nerekomenduojama.