Kilmė
Agurkai, oficialiai žinomi moksliniu pavadinimu Cucumis sativus, yra moliūgų (Cucurbitaceae) šeimos nariai. Pagal botaninę klasifikaciją, tai vienametis vaisius, kuris natūraliai klesti tiek vidutinio klimato, tiek atogrąžų aplinkoje ir dėl šios priežasties plačiai auginami visame pasaulyje. Istoriškai, manoma, kad jie atsirado Kinijos dalyse, kur vyrauja vidutinio klimato sąlygos ir Azijos regionuose, kur vyrauja atogrąžų klimatas, pavyzdžiui, pietiniai Indijos regionai, Šri Lanka, Mianmaras ir Tailandas.
Maistinė vertė
100 g (dienos vertė %):
Kalorijos: 15 kcal
Vandens kiekis: 95,23 g (6,3 %)
Bendras angliavandenių kiekis: 3,63 g (1,2 %), maistinių skaidulų: 1,14 g (4,6 %), cukraus 1,67 g
Riebalų kiekis: 0,11 g (0,2 %)
Cholesterolio kiekis: 0 mg (0 %)
Baltymų kiekis: 0,65 g (1,3 %)
Vitaminas K: 16,4 µg (20,5 %)
Vitaminas C: 2,80 mg (4,7 %)
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis): 0,26 mg (2,6 %)
Vitaminas A: 105, 00 TV (2,1 %)
Kalis: 147,00 mg (4,2 %)
Manganas: 0,08 mg (4,0 %)
Magnis: 13,00 mg (3,3 %)
Varis: 0,04 mg (2,1 %)
Geležis: 0,28 mg (1,6 %)
µg – mikrogramai
mg – miloigramai
TV – tarptautiniai vienetai
Nauda sveikatai
Agurkai nėra itin daugelio vitaminų ir mineralų šaltinis, nes juos daugiausiai sudaro vanduo. Vis dėlto 100 gramų agurkų suteikia apie 20 % dienos rekomenduojamo vitamino K – svarbaus kraujo krešėjimo procesams ir kaulų sveikatai. Agurkuose taip pat gausu augalinių biologiškai aktyvių junginių – kukurbitacino ir kukumegastigmano, pasižyminčių stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Antioksidaciniu veikimu pasižymi ir agurkuose esantis vitaminas C bei mineralas manganas. Antioksidantai slopina uždegiminius procesus organizme, kurių vyravimas sąlygoja lėtinių ligų formavimąsi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad agurkai gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir užkirsti kelią su diabetu susijusioms komplikacijoms, tačiau šiam teiginiui būtini papildomi tyrimai su žmonėmis.
Agurkų vartojimas gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Dehidratacija yra pagrindinis vidurių užkietėjimo rizikos veiksnys, pakeičiantis vandens balansą organizme ir apsunkinantus išmatų pašalinimą. O agurkai turi daug vandens ir skatina hidraciją, dėl ko pagerėja išmatų konsistencija ir užkertamas kelias vidurių užkietėjimui bei padedamas išlaikyti tuštinimosi reguliarumas. Agurkuose esantis gausus kiekis vandens taip pat užtikrina sotumo jausmą ir taip padeda svorio kontrolei. Tinkama organizmo hidracija gerina ir odos būklę. Turintis pakankamai vandens, organizmas gali lengviau pašalinti toksinus. Vadinasi, agurke esantis vanduo tik padeda mūsų organizmui funkcionuoti geriau. Be to, agurkuose yra skaidulų, kurios padeda sureguliuoti žarnyno judėjimą. Pagrindinė agurkų skaidula, skatinanti tuštinimosi dažnumą – tai tirpioji skaidula pektinas.
Agurkuose taip pat yra daug vitamino B 5 (pantoteno rūgšties), kuris dažnai naudojamas spuogų terapijoje. Viename puodelyje supjaustytų agurkų yra apie 5 procentus rekomenduojamos vitamino B5 dienos normos.
Itin naudinga valgyti agurkų sėklas, kuriose yra daugybė fitomedžiagų (augalinių biologiškai aktyvių junginių), tokių kaip karotenoidai ir flavonoidai, pasižymintys antioksidciniu ir priešuždegiminiu veikimu. Nepamirškite ir raugintų agurkų naudos virškinamajam traktui ir žarnyno mikrobiotai.
Vartojimo/laikymo/apdorojimo ypatumai
Agurkus rekomenduojama laikyti šaldytuve, jų negalima palikti kambario temperatūroje per ilgai, nes šilumos poveikyje agurkai gali suglebti. Štai keletas priežasčių, kodėl agurkai rekomenduojami laikyti šaltai. Laikant maistą, maistinių medžiagų sudėtį įtakoja tokie veiksniai kaip oro, šviesos ir šilumos poveikis bei laikymo trukmė. Vitaminas C, B grupės vitaminai ir karotenoidai yra geri maistinių medžiagų, kurie yra labai jautrūs karščiui, pavyzdžiai, todėl jų praradimas itin sumažėja dėl netinkamo laikymo sąlygų. Jei vieno valgymo metu nenaudojate viso agurko, likusį įdėkite į sandarų indą, kad agurkas nesudžiūtų. Agurkus patariama sunaudoti per vieną ar dvi dienas.
Prieš pardavimą daugelis agurkų vaškuojami. Tačiau plika akimi ne visada įmanoma pasakyti, ar blizgios odos agurkas buvo vaškuotas, ar ne, nes kai kurie agurkai natūraliai gamina į vašką panašią medžiagą. Vis dėlto, prieš valgant, rekomenduojama kruopščiai nuplauti agurką po vėsiu tekančiu vandeniu šveičiant natūralių šerių šepetėliu. Kruopštus skalavimas ir švelnus šveitimas turėtų padėti pašalinti kai kuriuos potencialiai nepageidaujamus teršalus.
Šiltaisiais mėnesiais mėgaukitės agurku kokteiliuose, geriamame vandenyje ar pasigaminkite šaltą agurkų sriubą. Agurkas taip pat tinkamas jogurto įdaras ar net ledams.