Nepamirškite gerųjų bakterijų
„Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė sako, kad į racioną svarbu įtraukti produktų, turinčių gerųjų bakterijų, kurios rūpinasi virškinimo sistema bei gera viso organizmo būkle. Gerųjų bakterijų gausu kefyre, pasukose, natūraliame jogurte, o taip pat ir fermentuotose sūriuose, raugintose daržovėse. Todėl, pasak jos, renkantis pieno gaminius svarbu patikrinti, ar juose yra gerųjų bakterijų, mat įrodyta, kad fermentuotas bei raugintas maistas yra naudingas mūsų sveikatai.
„Gerosios bakterijos atsakingos ne tik už mūsų virškinimo sistemos veiklą, bet ir už viso organizmo gerovę. Jos padeda stiprinti imuninę sistemą, kovoja su potencialiais pavojais ir apsaugo nuo nemalonių bei skausmingų uždegimų. Žinoma, viena svarbiausių jų funkcijų – užtikrinti tinkamą žarnyno gleivinės mikroflorą“, – sako V. Juodkazienė.
Iš kur jų gauti?
Gerųjų bakterijų galima gauti ir natūraliu būdu, o kasdienė jų dozė nėra apibrėžta, todėl siūloma vadovautis principu „daugiau yra geriau“. Tačiau tai galioja tuo atveju, kai gerąsias bakterijas gauname kuo natūralesniu būdu – į mitybą įtraukiant daugiau fermentuotų arba raugintų maisto produktų. Svarbu pabrėžti, kad ne visi fermentuoti produktai turi gerųjų bakterijų.
Pasterizuoti bei konservuoti produktai gerųjų bakterijų neturi, nes jos buvo pašalintos arba dirbtinai sumažintas jų poveikis. Tačiau tie produktai, kurie pasižymi šių naudingų mikroorganizmų gausa, dažniausiai turi ir daug kitų naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgščių ar vitamino B, todėl į kiekvienos dienos valgiaraštį vertėtų įtraukti kuo daugiau fermentuotų produktų, pavyzdžiui, jogurto, kefyro ar sūrio.
„Tiems, kurie netoleruoja laktozės, nepatariama vartoti pieno, tačiau pamėginti išgerti šiek tiek jogurto ar kefyro – galima. Šiuose produktuose yra kur kas mažiau laktozės, tad jei netolerancijos lygis nėra aukštas, šie produktai greičiausiai nesukels jokios šalutinės reakcijos. Na, o turintiems aukštą netolerancijos laktozei lygį, rekomenduojama išbandyti fermentuotus sojų produktus – tempę, sojų pastą ar japoniškas sojų pupeles „natto“. Kombučia, kimčiai bei sūdytos alyvuogės taip pat pasižymi gerųjų bakterijų gausa, todėl šie produktai turėtų tapti jūsų kasdienio raciono dalimi“, – sako „Iki“ atstovė.
V. Juodkazienė siūlo ir kelis receptus, kuriuose gausu gerųjų bakterijų.
Kokteilis su kefyru ir uogomis
Jums reikės: 125 g šilauogių, 200 g braškių, 1 banano, 150 ml kefyro, 1 a. š. medaus, mėgstamų uogų papuošimui.
Gaminame: sudėkite nuplautas uogas ir bananą į trintuvą, įpilkite kefyro, įdėkite medaus ir gerai sutrinkite. Supilkite gautą kokteilį į stiklines, ir dekoruokite ant šiaudelio suvertomis braškėmis, šilauogėmis ar kitomis mėgstamomis uogomis.
Naminė kombučia
Jums reikės: 3 l karšto vandens, 2 v. š. juodosios arbatos, 50 g cukraus, 1 kombučios grybo, 400 ml senosios kombučios, mėgstamų pagardų skoniui suteikti.
Gaminame: paruošimo procesas ilgas ir reikalaujantis daug kantrybės. Suskirstyti jį galima į du etapus: pirmasis fermentavimas ir antrasis fermentavimas. Pirmasis fermentavimas trunka apie 12 dienų. 1-oji diena: juodąją arbatą užpilkite verdančiu vandeniu, suberkite cukrų ir palikite per naktį, kad pritrauktų. 2–8 dienos: arbatos tirščius pašalinkite. Į skystį atsargiai įdėkite grybą ir supilkite senąją kombučią. Indą uždenkite švariu rankšluostėliu, gerai prispauskite ir laikykite tamsioje vietoje 7 dienas. 9–10 dienos: kai arbatoje atsiras burbuliukų ir bus jaučiamas labai silpnas obuolių acto kvapas, grybą išimkite ir dėkite atgal į tamsią ir vėsią vietą. 11–13 dienos: pradėkite antrąjį fermentavimo etapą. Jis svarbus tada, jei norite, kad jūsų kombučia įgautų kitokių skonių, taptų unikali, primintų laukų gėles ar karštas vasaros dienas – viskas priklauso nuo jūsų. Antrasis fermentavimo etapas užtruks 2–3 dienas. Čia tereiks į kombučią įdėti norimų ingredientų ir palaukti, kol jie kombučią prisotins savo skoniais.
