Vos prieš 200 metų austrės kai kurių valstybių užkandinėse buvo dalinamos nemokamai, o Tiudorų ir Šekspyro laikais per teatro spektaklius patys neturtingiausieji jas triauškė saujomis. Paprastai tariant, anksčiau austrės buvo vargšų „popkornas“.
Nuo priešistorės iki dabar
Austrės ir kiti moliuskiniai egzistuoja šimtus tūkstančių metų, dalį kurių yra vartojamos kaip maisto produktas. Žmonės austres valgė nuo priešistorės laikų ir augino dar Romos imperijos klestėjimo metais.
Šaltiniai teigia, kad anksčiau jomis prekiauta gatvėse kaip pigiais greitaisiais užkandžiais, o dideliuose jūrinių valstybių miestuose per dieną žmonės anuomet suvalgydavo milijonus austrių.
Britų archeologai kasinėdami atrado, kad XVI amžiuje, Tiudorų valdymo metais suklestėjus teatrui, spektaklių metu žiūrovai gausiai vartodavo austres, krabus, midijas ir kitas jūros gėrybes, o taip pat riešutus, razinas, slyvas, džiovintas figas ir pan. Mokslininkai tokių išvadų priėjo kruopščiai ištyrinėję sėklas, kauliukus, moliuskų kiautus ir liekanas, rastas kasinėjant Londono pietinę dalį.
Tyrimai parodė, kad turtingesnieji galėjo sau leisti importuojamus ir brangesnius produktus (pvz., razinas, persikus), o neturtingieji pasitenkindavo vietinėmis jūros gėrybėmis – tyrinėjamose teritorijose rasta daug austrių ir kitų moliuskų kiautų.
„Šiandien situacija kiek kitokia – austrės vartojamos ne pilna burna, o mažais kiekiais kaip ypatingas delikatesas, dažniausiai užgeriant jas geros kokybės „burbuliukų“ taure. Retas kuris maisto produktas yra arba taip dievinamas, arba tiek nekenčiamas ir yra regėjęs tiek kardinaliai skirtingų veido išraiškų“, – juokauja kasmet šių delikatesų festivalį rengiančio „Uptown Bazaar“ vadovė Kristina Paleičikaitė-Lesevičienė.
Per festivalius ji rekomenduoja paragauti skirtingų rūšių austrių ir pabandyti išsirinkti mėgstamiausią.
„Vienus žavi klasikinės prancūziškosios, kitiems prie širdies traškios, stipraus skonio senosios olandiškosios rūšys, o treti rinksis itin mėsingas airiškąsias austres“, – sako K. Paleičikaitė-Lesevičienė.
Kas išaugino austrių kainą?
Austrės šiandien laikomos subtiliu malonumu, užkandžiu pasimėgavimui, mat nuo jų tikrai nepavalgysi.
Viena mažos austrių kainos ankstesniais amžiais priežasčių buvo didelis jų kiekis jūrinėse valstybėse bei... pigus vaikų rankų darbas. Labiausiai šiuos moliuskus dideliais kiekiais vartodavo arti jūros ir kitų sūraus vandens telkinių įsikūrę žmonės.
Amžių tėkmėje augant žmonių populiacijai, didėjo vandens išteklių tarša. Moliuskus užklupus ligoms, dalį austrių veisimo vietų tekdavo uždaryti. Tai lėmė, kad iki šios dienos išliko ne visos jų rūšys.
Laikui bėgant, buvo atrasti aplinkai saugūs austrių auginimo būdai, o vaikų darbas, žinoma, uždraustas. Kruopštus, sudėtingas, rankų darbo reikalaujantis austrių auginimo ir parengimo vartojimui procesas, reikalavimai kokybei, poreikis jas šviežias ir tam tikromis sąlygomis transportuoti į įvairiausias pasaulio valstybes laikui bėgant stipriai išaugino austrių kainą.
Sklando legenda, kad austrės valgomos tais mėnesiais, kurie angliškame savo pavadinime turi raidę „r“. Lapkritis angliškai – November ir yra laikomas austrių sezonu, nors šiais laikais jų galima gauti beveik visada ir beveik visur. Šaldytuvai leidžia jas išlaikyti ir vartoti visus metus, tačiau neabejotinai skaniausios ir kokybiškiausios yra šviežios austrės.
Apie austres pririnkta daug įdomių faktų, tačiau sklando ir legendos.
Pirma, austrės keičia lytį. Jos „gimsta“ vyriškos lyties, o gyvenimą paprastai užbaigia moteriškos lyties.
Antra, austrėse yra galybė vitaminų ir mikroelementų, įskaitant cinką, kalcį, magnį, seleną, geležį, vitaminus A, C, B12, „sveikuosius“ riebalus. Be to, austrėse yra žemas cholesterolio kiekis.
Trečia, austrės perima aplinkos (vandens telkinio) skonius, todėl tos pačios rūšies austrės gali būti skirtingo skonio ir turėti skirtingų mikroelementų.
Ketvirta, kaip vynai, aliejai, taip ir austrės gali pasižymėti tam tikromis charakteristikomis: sviestiškumu, saldumu, metališkumu, švelnumu, vandenyno poskoniu ir pan. Ekspertai eina dar toliau ir teigia galį pajusti meliono, agurko, grybų ir kitus skonius.
Penkta, viena austrė per valandą perfiltruoja kelis litrus vandens, šiame procese pasilikdama planktoną, kuriuo minta. Laikoma, kad austrės palaiko jūrų ekosistemą, mažina dumblių ir nuosėdų kiekius, taip padėdamos išgyventi kitiems jūros ar vandenynų gyventojams.
Šešta, austrės poruojasi pavasarį, kai ima kilti vandens temperatūra. Moteriškos lyties austrė paleidžia milijonus kiaušinėlių, o vyriškos lyties – daug daugiau spermatozoidų, kad dalis jų susitiktų atviruose vandenyse.
Septinta, austrės vartojamos žalios, keptos, apvyniotos „bekonu“, įmaišytos į padažą, sriuboje, troškiniuose – bet kokia forma, kokias tik galima sugalvoti.
Aštunta, austres geriausia atidarinėti specialiais peiliais, tačiau tinka ir paprastas peilis. Pasaulyje organizuojami austrių atidarinėjimo čempionatai ir egzistuoja ne vienas austrių atidarymo būdas.
Devinta, austrės vartojamos išsiurbiant jas kartu su jūros vandeniu iš lukšto, tačiau „padauginus“ jūros vandens, dėl jame esančių elementų ir druskos gali pasidaryti negera. Todėl austrės šiandien yra tik subtilus užkandis.
Dešimta, austrės laikomos afrodiziaku, tačiau mokslininkai dėl šio klausimo tebesiginčija. Jose gausu fosforo, cinko ir jodo, kurie gali didinti ištvermingumą ir didinti testosterono kiekį, tačiau rimti tyrinėtojai skeptiškai vertina austrių poveikį libido.