Pasaulis lėkštėje
Pasisvečiuoti tiek restorane, tiek šeimos namuose Indijoje G. Fernandes priėmė ir dokumentinio serialo „Kitapus lėkštės“ kūrybinę komandą. Jos paklaustas, kaip apibūdintų savo kelią iki restorano atidarymo, šefas nedaugžodžiauja: „Vingiuotas“. Kartu priduria, kad tie vingiai jaučiami ir jo kuriamuose patiekaluose.
G. Fernandes gimė saulėtoje Goa saloje, užaugo Jungtinėje Karalystėje, o jo seneliai yra portugalai. Vienas jų buvo šefas – ruošė maistą portugalų kolonistų valdžiai, karališkiesiems asmenims. Meilę kulinarijai perėmė ir Gasparo mama, kuri kartu su vyru ne vienerius metus sukosi maisto gaminimo versle.
Vienas garsiausių Lietuvos šefų šypsosi, kad ir pats nuo mažens žinojo, jog suks šiuo keliu. Vos sulaukęs penkiolikos G. Fernandes įstojo į koledžą mokytis kulinarijos, tuo pat metu įsidarbino virėjo padėjėju vienoje užeigoje. Tiesa, ten, kaip juokiasi pats, dažniausiai tekdavo plauti kalnus indų. Rekordas – 600 lėkščių per dieną.
„Ilgainiui toks darbas pabodo, ėmiau mąstyti, kad noriu paprasto darbo biure. Radau – pradėjau belstis į žmonių duris ir bandyti įkalbėti juos pereiti pas kitus dujų ir elektros tiekėjus. Šį mano biografijos faktą žino nedaugelis, – juokiasi G. Fernandes ir priduria, kad labai greitai pasiilgo virtuvės: – Vėl užsimaniau adrenalino, kūrybos ir kito gėrio, kurį man duoda maisto gaminimas“.
Ilgai nelaukęs jis įstojo į prestižinę „Le Cordon Bleu“ kulinarijos mokyklą Londone, bet likus keliems mėnesiams iki baigimo, ją metė.
Visgi tai nesutrukdė netrukus atverti savo restorano duris. Tiesa, ne Londone, o Vilniuje. Čia jį atvedė meilė dabartinei žmonai Kristinai. Susipažinę internetu, jie jau netrukus pradėjo įgyvendinti jaunojo šefo svajonę – atidaryti restoraną. „Gaspar’s“ duris atvėrė 2015 metais.
Ypatingi prieskoniai ir aštrumo mylėtojai
Iš kartos į kartą perduodamos kulinarinės žinios Gasparui leidžia kurti unikalų meniu. O jis – kasdien kitoks. Restorano svečius šefas neretai nustebina ekspromtu sukurtais receptais, gimstančiais įvertinus turimas sezoninių gėrybių atsargas, užsukusių svečių pomėgius ir Gasparo nuotaiką. Ištikimiausi restorano lankytojai sako negalintys atsistebėti šefo pastabumu – net ir atėjus po pusmečio ar metų, Gasparas prisimena, ką svečias valgė paskutinį kartą, kas jam patiko ar nepatiko.
Nors patiekalai kaskart skirtingi, virtuvė turi savo slaptą prieskonių mišinį (sudarytą net iš 20 ingredientų), kuris nuolatiniams lankytojams jau puikiai pažįstamas. Šiuos ypatingus prieskonius ruošia Gasparo mamos draugė Indijoje, tad šefas sako esąs tikras, kad nieko panašaus Europoje joks kitas restoranas neturi. Pats šefas taip pat kartais grįžta į gimtinę ir ten lankosi prieskonių plantacijose, vietos kavinėse, turguose ir, žinoma, tėvų namuose. Stebėdamas, kaip gamina mama, Gasparas semiasi įkvėpimo ir patirtį parsiveža atgal į Vilnių.
„70 procentų mano patiekalų receptų yra originalios kilmės, išmokta iš mamos, o 30 procentų – kūryba ir improvizacija“, – sako G. Fernandes.
Geriausiu Lietuvoje pripažintame restorane egzistuoja ir slaptas aštraus maisto mylėtojų klubas. Prie jo galima prisijungti tik gavus jau esamų narių kvietimą arba įvykdžius neoficialią užduotį. „Telia Play“ dokumentiniame seriale „Kitapus lėkštės“ pasakojama, kad užsukus į restoraną reikia paprašyti maisto „su tokio aštrumo padažu, kokį valgytų pats šefas“. G. Fernandes gali slapta stebėti, kaip svečiui sekasi skanauti, o susidorojus su iššūkiu, galima sulaukti ir paties šefo kvietimo prisijungti prie klubo.
Gasparas, kalbėdamas tiek apie šį klubą, tiek apie įprastas vakarienes restorane, pažymi, kad svarbiausia – laimingi klientai.
„Man patinka gaminti, nes matau, kad galiu pradžiuginti žmones gardžiais patiekalais. Tikiu, kad reikia dalytis laime, pozityvumu ir gerumu, o tai galiu daryti per maistą. Maistas suartina žmones“, – apibendrina restorano „Gaspar’s“ įkūrėjas ir šefas G. Fernandes.
