Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė teigia, kad česnako maistinės ir gydomosios savybės buvo pripažintos jau labai seniai, 3000 m. pr. Kr.
„Senosios civilizacijos naudojo česnaką širdies ligoms, artritui, plaučių susirgimams, kvėpavimo takų infekcijoms, odos ligoms, viduriavimui, galvos skausmui, žaizdoms, opoms, navikams gydyti, kirminams naikinti. Senovės kinai vartojo česnaką norėdami prailginti savo gyvenimo metus“, – pasakoja S. Čapkauskienė.
Anot jos, česnakas, kaip ir kiti augalai, turi savitą gynybinę sistemą, kuri yra natūrali, gamtos suteikta apsauga nuo kenkėjų.
„Pažeidus česnaką, jis gamina aliciną – junginį, dėl kurio česnakas įgauna aštrų kvapą. Taip jis apsisaugo nuo vabzdžių ir grybelių“, – dėsto specialistė.
Perdirbta česnako forma, vadinama „brandintu juoduoju česnaku“, daugeliui lietuvių vis dar yra naujiena. Vis labiau populiarėjantis česnakas daugelį nustebina savo unikalia tekstūra ir švelniu skoniu.