Ar jums vaikystėje patiko manų košė? Didelė dalis žmonių į šį klausimą atsako nedvejodami: „Ne“. Ir prisimena, kad ji buvo „kažkokia neskani, prėska“, o gal dar priduria „fui, joje visada buvo gumuliukų“. Taip iš raciono ir išbraukiamas naudingas produktas. O jeigu suteiktume manų košei antrą šansą ir pabandytume ją pagaminti? Papasakosime, kaip tai padaryti teisingai, kad košė išeitų tiesiog tobula.
Viskas prasideda ne nuo košės, o nuo indo
Neblogai namuose turėti indą, kuriame šiluma gerai pasiskirsto, o košė nepridega. Puodo ieškoti reikia pagal tokius kriterijus:
- storos sienelės arba bent jau pastorintas dugnas;
- su nepridegančia danga arba pagamintas iš nerūdijančio plieno.
Neprideginti pieno – realu
Pienas šiame patiekale – būtinas ingredientas. Būtent jo dėka košės skonis bus švelnesnis, ji skleis nepakartojamą aromatą. Paprastai visų pirma įpilamas pienas, jis užverdamas ir tada beriamos kruopos. Štai čia kyla pirma problema – pienas pridega. Jei yra laiko, galima, žinoma, jį prižiūrėti ir maišyti, bet galima pasitelkti ir gudrybes:
- ledo kubelis ir šiek tiek vandens ant puodo dugno neleis staigiai įšilti apatinei puodo daliai, reiškia, šiluma pasiskirstys tolygiau ir niekas nepridegs;
- nebūtina vietoj skysto pagrindo naudoti tik pieną. Galima santykiu 1:1 sumaišyti vandenį ir pieną, tai sumažins tikimybę, kad sugadinsite patiekalą pirmajame gaminimo etape.
Kiek parašyta, tiek ir dėkite
Manų košė nemėgsta interpretacijų. Kruopų ir skysto pagrindo santykis turi būti tiksliai toks, koks parašytas tobulos košės recepte. Gerai konsistencijai reikalinga proporcija:
- 1 litrui pieno (arba pieno ir vandens) – 6 valgomieji šaukštai manų kruopų (be kaupo)
Net jeigu baigus virti jums atrodo, kad košė per skysta – taip nėra, nes patiekalui vėstant, jis sutirštės. O jei išsigandę į puodą papildomai įbersite dar kruopų, košę po to galėsite pjauti peiliu.
Kruopas berkite lėtai
Pienui užvirus, reikia berti po vieną šaukštą kruopų. Viena ranka maišykite toliau, o kita lėtai berkite kruopas į skystį. Prireiks ne tiek ir daug laiko, kaip galvojate, bet jeigu laikysitės šios sąlygos, išvengsite tų pačių gumuliukų, kurių taip nemėgote vaikystėje.
Skonis nebūtinai turi būti toks, kaip vaikystėje
Tegul beskonė manų košė lieka praeityje. Paįvairinkite košės skonį įvairiais deriniais. Be visiems gerai žinomo sviesto štai kas dar tinka prie manų košės.
- Saldus skonis: uogos, vaisiai, medus, džiovinti vaisiai, uogienė.
- Neutralus skonis: saulėgrąžos, riešutai.
- Prieskoniai: cinamonas.
- Nestandartiniai priedai: sūris, citrinos žievelė, kokosų drožlės.
- Skanindami košę galite fantazuoti!
Skanaus!