– Kaip prasidėjo jūsų kelionė kepinių pasaulyje?
– Prasidėjo dar tuomet, kai buvau motinystės „atostogose“. Pažindinausi su kepimo procesu, eksperimentavau savo malonumui, visiškai negalvodama apie galimybę iš to užsidirbti. Viską dariau iš didelio noro realizuoti save. Laikui bėgant ir artėjant datai, kai turėjau grižti į buvusią darbovietę, supratau, kad grįžti nebenoriu.
– Gal galite papasakoti, kokius šiuo metu kepinius kepate?
– Asortimente dominuoja natūralaus raugo kvietinė duona (iš viso jos turi 5–6 variacijas: pavyzdžiui, be priedų, su sėklomis, su čederio sūriu, su kalamata alyvuogėmis, su rozmarinu ir parmenzano sūriu). Taip pat kepu natūralaus raugo babkas, natūralaus raugo brioche duoną, natūralaus raugo juodą sumuštinių duoną su salyklu, kruasanus, kruasanus su šokoladu, kruasanus su ceilono cinamonu ir apelsino žievele.
– Ar eksperimentuojate su netradiciniais ingredientais kepimo procese?
– Man įdomiausia yra ieškoti naujų derinių ir su jais eksperimentuoti. Pavyzdžiui: babka su pesto arba juodųjų serbentų uogiene. Kvietinė duona su juoduoju česnaku arba lazdyno riešutais.
– Gal galite pasidalinti patarimais, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių duonos kepimo klaidų?
– Neskubėti ir aklai nesekti recepto. Labiau pasitikėti savo instinktais, eksperimentuoti. Mano mėgstamoje knygoje “The sourdough school” (liet. Raugo mokykla) autorė teigia, kad kai jos paklausia kokia gi yra geros duonos paslaptis, visi tikisi atsakymo ,,tai geras miltų pasirinkimas ir laiko planavimas”. Iš tiesų, viskas daug paprasčiau. Daug mūsų prigimtinių instinktų yra užgniaužti, ypač tai, kas susiję su maistu. Natūralaus raugo duona yra jungtis. Ji mus jungia su ūkininkais, žeme, vieną su kitu ir, galų gale, su pačiu savimi. Iškepti gerą natūralaus raugo duoną, tai reiškia, pasitikėti savo pojūčiais – liesti, uostyti, ragauti.
– Kokie buvo jūsų pirmieji kepimo bandymai? Ar prisimenate pirmąjį pasisekusį kepinį?
– Pirma duona buvo su mielėmis. Visiškai nesėkmingas kepinys, tiesą sakant, bet rankų nenuleidau. Pirmą gražiai iškilusią duoną pavyko iškepti su savo išaugintu raugu po maždaug mėnesio nuo pradėtų intensyvesnių bandymų.
– Kas lėmė pavadinimą „Žvirblio puota“?
– Vaikštinėdami kalbėjome su vyru, kad reikėtų sukurti anketą socialiniuose tinkluose ir taip plėsti pirkėjų auditoriją. Neturėdami jokių iš anksto sugalvotų variantų vardinome kas kam pakliuvo ant liežuvio, kol pasigirdo ,,Žvirblio puota”. Pirma asociacija – nuo vaikiškos dainelės, kuri tuo metu dažnai grodavo mūsų namuose. Pavadinimas iškart pasirodė nepakeičiamas.
– Kokią vietą jūsų gyvenime užima kepimas?
– „Žvirblio puota“ man yra antroje vietoje po šeimos. Na o dabar ypač daug vietos ir laiko užima planuojamos kepyklėlės atidarymas Klaipėdoje. Jeigu viskas pavyks, rugsėjį ketiname atsidaryti natūralaus raugo duonos kepyklėlę. Man tai didžiulis iššūkis.
– Kuo jūsų kepyklėlė turėtų skirtis nuo kitų?
– Svajoju, kad didžiąją asortimento dalį užimtų natūralaus raugo duonos su įvairiais priedais. Taip pat – suburti bendruomenę, kuri šiltuoju metų laiku prisėstų lauke suvalgyti šiltų kruasanų ir atsigerti kavos. Norėčiau vesti edukacijas, supažindinti su kepimo procesu.
Norisi, kad kuo daugiau žmonių paragautų tikrą, lėtai ruošiamą duoną, tokią kaip anuomet kepdavo močiutės. Pajustų skirtumą tarp naminės, rankų darbo duonos ir masinės gamybos kepinių.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją