Visada domėjosi senoviniais receptais
Rasos Maksimovičienės receptų kraitėje – ne vienas saldus kepinys, kuris prieš kelis dešimtmečius buvo itin populiarus švenčiant vestuves, jubiliejus, juos kepdavo ir žiemos šventėms.
„Laisvalaikiu šeimai ir draugams kepu braškes, grybukus, ežiukus, kukurūzus, žirnius, musmires. Žinoma, dažniausiai šaltuoju metu. Namuose turiu senovinį koklinį pečių, tad visus desertus stengiuosi kepti ant natūralios ugnies – dėl to jie įgauna dar geresnį skonį“, – sako slaugytoja dirbanti vilnietė.
Moteris pasakoja jau seniai besidominti senoviniais receptais. Ir jokiu būdu neapsiribojanti vienu ar kitu žinomu receptu. „Dažnai idėjų ieškau senovinėse knygose, interneto platybėse, klausinėju vyresnių žmonių ar tiesiog įjungiu fantaziją. Taip turiu sukaupusi ne vieną daugiau nei pusšimtį metų skaičiuojantį receptą“, – pasakoja.
Tarp tokių – „Napoleonas“ ar vasarą su draugais ant laužo kepami senoviniai šakočiai, kurie visada gaminami tik iš kaimiškų produktų.
Paprašyta pasidalyti, Rasa traukia vyšnių ir braškių receptus.
