Neseniai knygą „Natūralus rauginimas“ išleidusi Ieva Šidlaitė tikina, kad toks ruošimo būdas jau keletą metų yra pats madingiausias. Po studijų triukšmingame Vilniuje ištrūkusi į miškų ramybės apsuptą vienkiemį Neries regioniniame parke, autorė į mums įprastus dalykus kviečia pažvelgti kitomis akimis, rauginimą papildant įvairesniais produktais, naudojant žoleles ir laukinius valgomuosius augalus, randamus Lietuvos pievose ir miškuose.
Atsiųstame pranešime ji pasakoja ne tik kaip ir ką rauginti, bet ir atsako į klausimą – kodėl verta tai daryti.
– Ieva, ar pradėjusi rinkti informaciją knygai pastebėjote pokyčių pasaulinėse tendencijose? Ar rauginimas grįžta į madą, o gal tam dar anksti?
– Informaciją apie natūralų rauginimą pradėjau rinkti daug anksčiau – kokie penkeri metai prieš pradedant ją rašyti, todėl galiu užtikrintai tvirtinti, kad pasaulyje rauginimas ne tik sugrįžta į madą – jis jau keletą metus yra pats madingiausias maisto ruošimo būdas. Visame pasaulyje vyksta labai daug kopūstų raugimo, kombučios, kefyrų, jogurtų gaminimo seminarų, kursų ir net teminių gimtadienio vakarėlių.
Tokius užsiėmimus Neries regioniniame parke esančioje Slėnio svečių sodyboje rengiu ir aš pati – tai buvo dar vienas būdas rinkti medžiagą knygai. Taip sužinojau, kas tikrai įdomu žmonėms, ko jie klausinėja. Į Lietuvą ši mada dar tik pradeda sugrįžti – tą pastebėjau šiais metais. Vis daugiau žmonių dalyvauja pamokose, domisi, daugėja ir straipsnių apie rauginimą. Palyginus su kitomis šalimis, mes ir taip valgome daug rauginių, gal todėl ir neskubame su pasauline rauginių sugrįžimo mada.
– Raugintų produktų – tiek daržovių, tiek jogurtų ir rūgpienių – galime rasti kone kiekvienoje parduotuvėje. Kodėl tuomet verta bandyti rauginti patiems?
– Visų pirma verta todėl, kad parduotuvėse esantys produktai gali būti gana „neaiškūs“ – kopūstuose dažnai rasite acto, jogurtai būna pasterizuoti. Tik gamindami namuose galime pasirinkti gerus, sveikatai naudingus produktus ir pasigaminti tikrai gyvus rauginius, be cukraus, acto ir kitų nereikalingų priedų.
– Ar rauginimas – brangus užsiėmimas? O gal kaip tik – raugindami namuose sutaupome?
– Viskas priklauso nuo naudojamų produktų kainos. Jei rinksitės madingose eko parduotuvėse ar turgeliuose parduodamus kokybiškus produktus, tuomet rauginimas gali atsieiti ir brangiau nei parduotuvėse. Jei naudosite savo ar draugų užaugintus produktus – bus pigiau. Galima pirkti ir prekybos centruose parduodamus produktus, tuomet raugindami juos „pagerinsite“. Vis dėlto, svarbiausia įvertinti pasitenkinimą padarius kažką savo rankomis, o jei tas rezultatas dar ir naudingas sveikatai, tai produktas tampa tiesiog neįkainojamu.
– Savo sodyboje rengiate įvairius natūralaus maisto gaminimo kursus. Kokie žmonės į juos dažniausiai susirenka?
– Labai įvairūs. Atvyksta jaunesnės, mažų vaikų turinčios moterys, kurios nori išmokti juos sveikai maitinti, o Motinos dienos proga visi rauginimo pamoką dovanoja mamoms ir močiutėms – šiais metais turėjau nuostabią grupę! Moterų susirenka kiek daugiau, tačiau visad būna ir vyrų. Atvyksta ir šeimos su vaikais – kad mažiesiems nebūtų nuobodu, turiu paruošusi lego dėžę. Pastebėjau, kad rauginimo seminarai patraukia labai plačią auditoriją – nuo gaminančių namuose mėgėjų iki profesionalių restoranų šefų.
– Pagalvojus apie raugintą maistą daugeliui akyse iškyla labai kukliai atrodantys patiekalai. Ar rauginimas gali būti gražus?
– Viskas priklauso nuo požiūrio. Juk kombučios grybas gražus ne visiems, tačiau supilstytas į dailius buteliukus šis gėrimas tiesiog graibstomas iš parduotuvių lentynų. Aš pati visada labiausiai gilinausi į rauginto maisto naudą ir nesvarsčiau, ar rauginimas turi atrodyti estetiškai, tačiau knygos bendrakūrėjos įrodė, kad tai tikrai įmanoma ir knygoje rauginiai atrodo labai gražiai. Labai tuo džiaugiuosi.