Organizmo signalai: ką rodo troškimas suvalgyti saldaus, aštraus ar sūraus maisto

Žmogaus organizmas šiuolaikiniame pasaulyje susiduria su daugybe gastronominių pagundų, kurioms atsispirti kartais beveik neįmanoma. Tačiau stiprus noras užvalgyti kažko sūraus, aštraus ar saldaus ne visada būna susijęs su sėkmingu reklamos triuku. Dažnai šių ar kitų gastronominių potraukių priežasčių reikia ieškoti mūsų organizme. Šio sudėtingo klausimo detales analizuoja Europos medicinos centro gydytojai dietologai.

Kodėl negalime valgyti vieno ir to pačio maisto?

Noras valgyti saldų, sūrų ar aštrų maistą atspindi tai, jog trokštame įvairovės, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Žmogų labiau vilioja tas maistas, kuris pasižymi tam tikru juslinių pojūčių deriniu. Maisto pramonės ekspertai tokius derinius vadina „puokštėmis“. Pavyzdžiui, šokolado, pipirų ar kavos skoniai yra penkių pagrindinių skonių ir juos lydinčių uoslės bei lytėjimo pojūčių deriniai, rašoma „Marie Claire“.

Skonio pojūtis, kaip ir uoslė, priklauso cheminiams jautrumo tipams. Žmogus gali atskirti penkis pagrindinius skonio pojūčius: rūgštų, saldų, kartų, sūrų ir umami („mėsišką“). Kai kurie mokslininkai dar išskiria „vandens“ skonį.

Jautrumas skoniams priklauso nuo geografinių, etninių, genetinių, lyties ir psichofiziologinių veiksnių. Iš esmės tai paaiškina skonių prioritetus skirtingose pasaulio šalyse. Vienintelis veiksnys, būdingas visoms populiacijoms, yra stresas.

Kaip stresas daro įtaką mūsų skoniui?

Psichoemocinis stresas suaktyvina simpatikoadrenalinę sistemą ir padidina greitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, gliukozės, poreikį. Tai iš dalies paaiškina potraukį saldumynams. Valgant saldų ir riebų maistą, stimuliuojamos ne tik smegenų sritys, susijusios su alkiu bei troškuliu, bet ir malonumo centrai. Štai kodėl valgydami ledus visuomet jaučiamės laimingesni.

Daugelis tyrimų yra nustatę, kad jautrumo skoniui slenksčiai yra susiję su organizmo psichoemocine įtampa. Padidėjus įtampai skonio jautrumo slenksčiai sumažėja: vyrams – saldiems ir sūriems skoniams, moterims – visiems keturiems stimulams.

Skoniai ir emocijos – kaip jie susiję?

Tarp skonio ir emocijų egzistuoja stiprus ryšys, kurį greičiausiai lemia pagumburio ir limbinės sistemos ryšiai. Saldumas sukelia malonius jausmus, o kartumas yra nemalonus net vaikams. Skonio pojūčiai daro įtaką žmogaus emociniam fonui ir gerovei.

Skurdi skoninių savybių patirtis susiaurina mūsų sąmoningumą: norėdami saldaus, sūraus ar aštraus maisto, mes nesąmoningai norime patirti malonumo ir pasitenkinimo jausmą. Taigi maisto estetika ir gastronominė įvairovė užtikrina mums psichologinį komfortą.

Skoniniai troškimai ir organizmo sutrikimai – kas apie juos žinoma?

Būna periodų, kai norime ko nors konkretaus: riešutų, šokolado, daržovių, vaisių ir pan. Tačiau kai tik pradedame tenkinti savo skonio receptorius, pastebime, kad laikui bėgant jau nebenorime to, ko troškome anksčiau. Tai reiškia, kad organizmas pasisotino reikalingais elementais ir jam jų tiek daug nebereikia.

Noras valgyti riešutus rodo, kad mums trūksta vitamino E, kurio turi graikiniai riešutai, migdolai, žemės riešutai ir lazdynų riešutai. Menopauzės ar priešmenstruacinio laikotarpiu metu moterys dažnai trokšta šokolado, ir dideliais kiekiais. Tai gali liudyti, kad yra hormoninių sutrikimų. Nėščiosios nėra vienintelės, kurios trokšta sūraus maisto. Jei norisi kažko sūraus, tai gali būti padidėjusio streso požymis. Tokiu metu jūsų organizmui reikia mineralų ir druskų.

Būna atvejų, kai žmogus pajunta norą suvalgyti ką nors nevalgomo, pavyzdžiui, kreidos. Jei taip atsitinka, turėtumėte kreiptis į specialistą, kuris jus ištirs ir išsiaiškins, kas sukelia tokį potraukį. Kartais toks potraukis kyla dėl anemijos ar geležies trūkumo. Tokiais atvejais nesikliaukite įprasta praktika – jei stipriai pasikeitė jūsų skonio pomėgiai, geriausia individualiai pasikonsultuoti su specialistu.