Moteriška draugystė ir netikėtai užgimusi meilė kinų virtuvei
„Leaye“ istorija prasidėjo tada, kai Inesa, dabartinė restorano vadovė, buvusioje darbovietėje (įmonėje, užsiimančioje maisto produktų eksportu į Kiniją) susipažino su Keyu. Iš Kinijos atvykusi jaunoji kolegė krimto mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete, o po studijų pasiliko gyventi Lietuvoje. Jiedvi greitai susidraugavo, nes paaiškėjo, jog abi yra didelės kulinarijos entuziastės. Susitikusios daug kalbėdavo apie maistą, gėrimus ir, aišku, apie Vilniaus restoranus. Kadangi pačios mėgsta suktis virtuvėje ir savo paruoštais patiekalais vaišinti namiškius bei bičiulius, dažnai svečiuodavosi viena kitos namuose. Apskritai Inesa ilgą laiką galvojo nemėgstanti kinų virtuvės ir vengdavo eiti į Vilniuje įsikūrusius kinų restoranus. Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai pirmą kartą paskanavo Keyu paruoštų valgių. „Turiu pripažinti, kad tai buvo tikras atradimas, nes niekada nieko panašaus restoranuose neteko ragauti“, – prisimena Inesa. Vėliau darbo reikalais jai teko keletą kartų nuvykti į Kiniją ir ten galutinai įsimylėjo kinų maistą.
Keyu Inesai ne kartą prisipažino be galo mylinti Vilnių. Jai patiko švarus oras, ramūs, santūrūs gyventojai, palyginti su Kinija, menki žmonių srautai, tačiau ji labai pasigesdavo nors vieno tikro kinų virtuvės restorano. Po vieno iš tokių pokalbių bičiulės pradėjo ieškoti tinkamų patalpų, ir jau po pusės metų duris atvėrė modernios kinų virtuvės restoranas „Leaye“.
Valgiaraščio ypatumai ir kasdienybės iššūkiai
„Leaye“ virtuvei vadovauja šefas iš Pekino, tačiau valgiaraštyje galima rasti įvairių Kinijos regionų patiekalų. Nors pati „Leaye“ direktorė Keyu kilusi iš ten pat, mėgstamiausias jos regionas – Sičuanas (Sichuan). Ten gaminami aštriausi patiekalai visoje Kinijoje. Tačiau atidaryti restoraną Vilniuje, siūlantį tik šio regiono virtuvės patiekalų, būtų buvę pernelyg rizikinga. Baltijos šalių gyventojai ne itin toleruoja aštrų maistą ir tai, kas yra aštru lietuviams, kinams greičiausiai pasirodytų tik pikantiška. „Vilnius – nedidelis miestas, tad restoranas tiesiog negali sau leisti gaminti tokių valgių, kurių dauguma svečių tiesiog nesuprastų arba nepamėgtų. Svarbu prisitaikyti prie vietinių receptorių ir itin atidžiai sudaryti meniu. Be abejo, negalėjome neįtraukti keleto ugningų patiekalų“, – pasakoja Inesa. Didžiausio lankytojų dėmesio sulaukė Sičuano jautiena – didelė porcija mėsos troškinio, pagardinto tikrais Sičuano pipirais, ir žaliosios pupelės su aštria malta kiauliena.
Restorane stengiamasi gaminti kuo autentiškesnį maistą, tačiau dažnai neužtenka produktų, kuriuos siūlo vietinė rinka: visus padažus ir prieskonius tenka vežtis iš Kinijos. Taip pat labai trūksta Kinijoje populiarių daržovių. „Nuolat galvojame, kaip išspręsti šį klausimą. Planuojame bendradarbiauti su ūkininkais. Jei jie augintų daržoves, gal prisijungtų ir kiti azijietiško maisto Vilniaus restoranai?“ – svarsto Inesa.
Makaronų rojus
„Leaye“ galima rasti įvairių sriubų su makaronais. Šiuo metu azijietiški makaronai ypač populiarūs. Anot Inesos, Kinijoje juos renkasi net pusryčiams. „Kinai mėgsta rankų darbo makaronus, absoliučiai visi valgo greitai pagaminamus makaronus (angl. instant noodles), kurie pas mus laikomi pigiu studentų maistu, makaronus sultinyje ir šaltus makaronus su skirtingais priedais, kurių prototipas – pasta fredda – itališkos šaltos salotos su makaronais.“
„Leaye“ įkūrėja atkreipia dėmesį, kad neretai restorano svečiai sriubas vadina ramenais. „Ramenai – tai japoniška sriuba su makaronais. Skiriasi tiek patys makaronai, tiek sultinio gaminimo metodika ir prieskoniai. Bendras tik paruošimo principas – kuo ilgiau verdamas sultinys, tuo jis gardesnis. Kinijoje nėra specialaus šio patiekalo pavadinimo, tiesiog makaronai su jautiena, makaronai su kiauliena ir t. t.“, – entuziastingai aiškina Inesa.
Pastebėjus Lietuvoje klestintį makaronų patiekalų kultą, Inesai ir Keyu šovė mintis įgyvendinti dar vieną projektą. Praėjus lygiai metams nuo „Leaye“ atidarymo, duris atvėrė antrasis jų restoranas „Mian“ (išvertus iš kinų kalbos, reiškia „lakštiniai, tešla“), kur gaminami tik rankų darbo makaronai, bao bandelės, jiaozi koldūnai ir kiti miltiniai patiekalai. Per vieną vasarą jis neregėtai išpopuliarėjo tarp makaronų mėgėjų.
Modernus interjeras
Kuriant „Leaye“ interjerą iš karto buvo nuspręsta, kad čia nebus banalios kinų užeigų atributikos – didelių medinių drakonų, raudonų žibintų ir t. t. Nes, pasak Inesos, Padangių Imperijoje irgi toli gražu ne visos maitinimo vietos atrodo būtent taip. „Norėta modernios, ramios aplinkos, kad svečiai jaustųsi jaukiai, kaip mažame miesto senamiesčio restorane, o ne kiniškų suvenyrų parduotuvėje.“
Šiuolaikiško stiliaus „Leaye“ interjere akį traukia minkštos turkio spalvos sofos, dideli apvalūs veidrodžiai. Visi svečiai maloniai nustemba išvydę išsaugotas autentiškas grindis.
Tiesiai į dešimtuką
„Leaye“ sužavėjo vilniečius tiek autentiška virtuve, tiek unikaliu interjeru ir pelnė vieno geriausių azijietiškos virtuvės restoranų vardą. Jo įkūrėjos degte dega šviežiomis idėjomis, tad jų planuose – dar daugiau naujienų. „Nuoširdžiai dėkojame savo svečiams: jų dėka nuolat keičiamės ir tobulėjame“, – sako „Leaye“ vadovė. Dviejų bičiulių drąsa, kūrybiškumas ir nenuilstamas tobulos harmonijos siekis – pagrindiniai jų restorano sėkmės komponentai.
Daugiau gastronominių temų – naujajame žurnalo „Geras skonis“ numeryje.