Mokslininkai iš Portugalijos Minjo universiteto savo straipsnį paskelbė žurnale „Frontiers in Behavioral Neuroscience“, rašoma delfi.lv.
Profesorius Nuno Souza ir jo komanda atliko eksperimentą su 47 savanoriais, kurie reguliariai išgerdavo ne mažiau kaip vieną puodelį kavos per dieną. Jie turėjo susilaikyti nuo kavos ir kitų kofeino turinčių produktų, o tuomet – užpildyti klausimyną, kad būtų nustatyti įvairūs socialiniai ir demografiniai rodikliai. Jiems taip pat buvo atliktos galvos smegenų tomografijos. Po to viena dalis savanorių išgėrė puodelį kavos, o kita dalis gavo gryno kofeino. Po šito jiems visiems buvo pakartotos smegenų tomografijos.
Atsižvelgdami į žinomą kofeino poveikį, mokslininkai ypač daug dėmesio skyrė prefrontalinės smegenų žievės funkcionavimo pokyčiams. Jie nustatė padidėjusį aktyvumą su atmintimi susijusiose srityse ir sumažėjusį aktyvumą tose dalyse, kurios yra susijusios su pasyvaus smegenų darbo tinklu, kuris aktyvuojasi, kai žmonės nieko neveikia, ilsisi arba yra pasinėrę į savo mintis. Tai reiškė, kad tiek kava, tiek kofeinas skatino budrumą ir pasirengimą aktyviai veiklai.
Tačiau kai kurie kiti poveikiai tarp kofeino gavusių ir kavą gėrusių žmonių skyrėsi. Visų pirma, būtent kava aktyvino tas sritis, kurios yra susijusios su regimosios informacijos apdorojimu, trumpalaike atmintimi, tikslingu elgesiu ir kitomis aukštesnėmis kognityvinėmis funkcijomis. Grynas kofeinas tokio poveikio nedarė.